Plungiškiai iki šiol mena ir geru žodžiu mini Plungėje klestėjusią liaudies kūrybos gaminių įmonę „Minija“ ir Telšių gatvėje buvusį jos filialą. Čia anuomet buvo įkurtas „Minijos“ muziejus, o šalia žaliavo skverelis. Jame – 13 medžio skulptūrų, suoleliai, staliukai. Nors pačios „Minijos“ jau seniai nebėra, skulptūros skverelyje dar tebestovi. Aplūžusios, sukrypusios, apipuvusios… Koks tolesnis jų likimas? Gali būti, kad medžio drožiniams lemta supūti, bet siūloma ir kita išeitis – atnaujinti juos, išgabenti į skirtingas miesto vietas ir papuošti aplinką.
Pasmerkti supūti?
Ši problema gvildenta neseniai vykusios Plungiškių draugijos sueigos metu. Akcentuota, kad nyksta ne bet kas, o saugotini visoje Lietuvoje ir net užsienyje garsių menininkų, tautodailininkų kūriniai. Mat skulptūras drožė Adelė Astrauskienė, Jakovas Bunka, Leonardas Černiauskas, Vytautas Majoras ir kiti.
Sueigos metu problemą viešumon iškėlė medžio drožėjo J. Bunkos sūnus Eugenijus Bunka. Jo teigimu, vertingi meno kūriniai paplavyne pūva, tačiau tai esą niekam nerūpi.
Po sueigos „Plungės“ kalbintas E. Bunka sakė nesuprantąs, kodėl leidžiama sunykti istorijai. „Juk tais laikais „Minijoje“ dirbo trečdalis plungiškių. Tai buvo viena didžiausių įmonių šalyje, turėjusi filialus nuo Klaipėdos iki Zarasų ir vienijusi kone visus Lietuvos medžio meistrus. Tos skulptūros –
gyva „Minijos“ istorija, kurią turėtume saugoti ir branginti“, – kalbėjo E. Bunka.
Anais laikais „Minija“ medžio meistrus kviesdavo į kūrybines stovyklas skirtingose Lietuvos vietovėse. Jų metu drožėjai kurdavo skulptūras, kurias toje vietoje ir palikdavo. Skverelyje stovinčios skulptūros taip pat buvo sukurtos drožėjams stovyklaujant.
Šiuo metu skverelyje – 13 skulptūrų. Yra tokių, kurios jau be rankų ir kojų, aplūžusių, gerokai apipuvusių. Tačiau dar esama ir tokių, kurios, šiek tiek atnaujintos, puikiai papuoštų miestą – aikštę, gatves, skverus ar parką. Dabar skverelis – žemoje vietoje, todėl skulptūros mirksta vandenyje ir pūva. Kita problema – pro šalį einantys vaikai jas linkę užkliūti, nuversti.
Bėda ta, kad tos skulptūros, nors sukurtos žymių menininkų, nėra saugomos nei valstybės, nei Savivaldybės. Pripažinus, kad drožiniai vertingi ir menine, ir istorine prasme, juos būtų galima įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą. O tada – ir statusas kitas, ir prievolė rūpintis bei saugoti kur kas griežtesnė. Tačiau skulptūros pačios į saugotinų objektų sąrašą neįsirašys, reikia, kad šio reikalo kažkas imtųsi. Kas imsis?
Radus geresnę vietą, padovanotų
Dabartinis skulptūrų savininkas –
UAB „Plungės tekstilė“. Kaip sakė vienas iš bendrovės vadovų verslininkas Donatas Vitkus, skulptūrų savininke įmonė tapo prieš 20 metų. Tada „Plungės tekstilė“ įsigijo pastatą, kuriame veikė „Minijos“ filialas. Jame veikė ir įmonėje sukurtų meno dirbinių muziejus. Jį naikinant, vertingiausieji dirbiniai buvo perduoti Žemaičių dailės muziejui, kitus nupirko „Plungės tekstilė“. Tarp nupirktųjų – ir skulptūros skverelyje. Beje, pats skverelis nėra bendrovės nuosavybė – sklypas priklauso Savivaldybei, „Plungės tekstilė“ jį išsinuomojusi 50 metų.
D. Vitkaus teigimu, skverelis išties labai nepalankioje vietoje. Kadangi sklypas žemai, į jį vandens pribėga net iš Telšių gatvės. Tad tos skulptūros ir mirksta. „Plungės tekstilė“ skverelį prižiūri, nupjauna žolę. Ir skulptūromis rūpinasi – kai kurias impregnavo, tas, kurios virto, įbetonavo. Bet medis yra medis, ir laikas bei oro sąlygos jį naikina.
Pasak verslininko, skulptūras kūrę menininkai neturėtų jaustis nuskriausti. „Pats dirbau „Minijoje“, buvau meno tarybos narys, tad žinau, kad su kūrėjais buvo atsiskaitoma – ir premijų, ir kitokiomis formomis. Taigi skulptūrų savininkas buvo „Minija“, o dabar –
mes“, – kalbėjo D. Vitkus.
Verslininkas sakė, kad dvidešimt metų tomis skulptūromis niekas nesidomėjo. Tik dabar imta kalbėti, kad jas reikėtų išsaugoti ir perkelti kažkur kitur. „Mes nesame įsikibę į tas skulptūras. Jei tik kažkas randa joms geresnę vietą, mes galime vieną-kitą padovanoti. Bent jau tas, kurios dar tinkamos kaip miesto puošmena“, – sakė D. Vitkus.
Žada apžiūrėti
Plungiškių draugijos sueigos metu iškeltas skulptūrų likimo klausimas „užkliuvo“ ir Savivaldybės administracijos direktorei Astai Beierle Eigirdienei. Vėliau „Plungės“ kalbinta direktorė sakė, kad žinia apie skverelį ir skulptūras jai buvusi naujiena. „Tiesą sakant, net nežinojau, kad yra toks skverelis, skulptūros. Iki tol šios problemos niekas nebuvo iškėlęs. Planuoju nuvykti jų pažiūrėti, gal susidomės ir paminklosaugininkai, kiti specialistai“, – kalbėjo A. Beierle Eigirdienė.
Pasak direktorės, dėl lėšų trūkumo visos išlaidos labai griežtai suplanuotos, bet numoti ranka negalima. Juolab kad problemai išspręsti didelių pinigų gal ir neprireiks.
