Kolegijos uždarymas – lyg Rietavo saulėlydis

Žemaitijos kolegija atsidūrė ant išlikimo slenksčio. Mokymo įstaiga, tęsusi pirmosios lietuviškos profesinės žemės ūkio mokyklos – Ūkininkystės mokslinyčios – pradėtą misiją, nebepajėgi atlaikyti laiko išbandymų – mažėjančio gimstamumo, emigracijos, urbanizacijos. Negavusi akreditacijos aukštoji mokykla laukia Švietimo ir mokslo ministerijos verdikto: būti ar nebūti? Viena jau aišku ir dabar: Žemaitijos kolegijos, tokios, kokia ji yra – su filialais Telšiuose ir Mažeikiuose, – jau nebebus.

Ką apie tai mano rietaviškiai – ir gatvėje kalbinti, ir atsakingus postus užimantys, mėginome išsiaiškinti surengę nedidelę apklausą.

 

Rietavo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė:
– Situacija Žemaitijos kolegijoje tokia, kokia ir visoje Lietuvoje. Mažėjant galimybėms įsidarbinti, mažėja jaunų žmonių noras mokytis. Daug įtakos susidariusiai padėčiai turi ir pasikeitusi finansavimo tvarka. Iki 2009 metų daugmaž proporcingai buvo finansuojamos visos aukštosios mokyklos, vėliau, pradėjus finansuoti studijų programas, jauni žmonės patraukė į didesnius miestus. Jaunimas tiki, kad užbaigęs studijas įsitvirtins didmiesčiuose, kur lengviau rasti darbo nei regionuose.
Nei meras, nei švietimo darbuotojai Žemaitijos kolegijos neišgelbės: susidariusi padėtis – valstybės požiūrio į regionus rezultatas.

Rietavo savivaldybės tarybos narys, Žemaitijos kolegijos absolventas Povilas Batavičius:

– Baisus dalykas, jei neliktų kolegijos. Pačiam Rietavui – lyg saulėlydis. Mažam miestui turėti aukštąją mokyklą – prestižas. Turime daug žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Kur jie dėtųsi blogiausiu atveju – jei kolegiją uždarytų, – neaišku. Tikiuosi, kad tokio scenarijaus nesulauksime. Šitokie pastatai, puiki mokymo bazė. Reikia tikėtis, kad investicijos nenueis perniek, kad bus priimtas sprendimas kolegiją prijungti prie kitos aukštosios mokyklos.
Pats esu baigęs Žemaitijos kolegiją. Dėl studijų kokybės priekaištų neturiu: specialybės dalykų dėstytojai stiprūs. Esu patenkintas įgytomis žiniomis, dirbu pagal specialybę. Apie 80 proc. absolventų, baigusių geodezijos ir žemėtvarkos studijas, sėkmingai įsidarbina.
Nežinau, ar buvo įmanoma išvengti tokios situacijos. Gal reikėjo įkurti profesinio rengimo mokyklą, bet tokia jau yra Plungėje… Reikia tikėtis, kad mokykla, tegul ir reorganizuota, išliks. Ir taip jau esame maži, jei kolegijos neliks, dar labiau tai pajusime.

Rietaviškė Vidalija Laurinaitienė:
– Mano abu vaikai šioje mokykloje mokėsi – net po dvi specialybes įgijo. Aš pati joje dirbau. Turėtume mesti didžiules pastangas, kad kolegija būtų išsaugota. Visi didžiuojamės, kad būtent Rietave pirmoji žemės ūkio mokykla buvo įkurta. Gaila, kad jaunimas nori lėkti kuo toliau nuo tėvų, kad suaugusieji neparagina jų savame krašte likti. Žemaitijos kolegija – neatsiejama Rietavo dalis. Didžiuojamės turėdami aukštąją mokyklą. Jei jos neliks, dar labiau sumažės jaunų žmonių. Gaila.

 

Pelaitiškis Virgilijus Kūra:

– Girdėjau, kad kolegijoje sudėtinga padėtis. Reikia tikėtis, kad mokykla bus ne uždaryta, o reorganizuota. Šitiek pinigų į pastatus investuota. Manau, kad meras turėtų įdėti daugiau pastangų ir išsaugoti aukštąją Rietave. Juk šiais laikais viską nulemia politiniai sprendimai. Žmonės čia nieko nepadarys. Pats mokiausi technikume, 1983 metais baigiau elektrifikacijos specialybę. Būtų apmaudu, jei mokyklos neliktų. Būtina siekti jos išsaugojimo.

 

Rietaviškė Stefa Rubežienė:
– Kas liks iš Rietavo, jei nebeturėsime kolegijos? Gatvės dar labiau ištuštės, o ir dabar žmonių nedaug. Rietaviškiai turėtų susivienyti ir neleisti uždaryti kolegijos, kitaip nieko pas mus nebeliks.