Kad Rietavo komunalinis ūkis dirba nuostolingai – ne naujiena, bet pernai „uždirbtas“ 148 812 eurų nuostolis – daug didesnis nei buvo 2019-aisiais. Komunalininkai nebeslepia: situacija nepagerės, kol neišaugs šilumos pardavimai.
Nuostolingiausias – šilumos padalinys
Kaip teigiama uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo komunalinis ūkis“ veiklos ataskaitoje, į minusą dirbo visi padaliniai, bet labiausiai pablogėjo šilumos padalinio veiklos rezultatai. Patirtas nuostolis – net 83 562 eurai (2019 m. – 7 508 eurai). Šilumos padalinio 2020 m. gautos pajamos – 20,1 proc. mažesnės nei lyginamaisiais 2019 m.
Vandens ūkio padalinio finansinis minusas – 42 326 eurai (2019 m. – 14 866 eurai).
Energetinis padalinys ataskaitiniu laikotarpiu atliko darbų už 106 854 eurus. Nors šio padalinio pajamos didėjo, sąnaudos jas viršijo, tad patirtas metinis nuostolis siekia 22 924 eurus.
Mokėjo už nepanaudotas atostogas
„Rietavo komunalinio ūkio“ vyr. finansininkė Ramutė Gailienė kalbėjo, kad įtakos nuostoliui turėjo ne tik tiesioginė padalinių veikla, bet ir kiti aspektai.
Sąnaudos darbo užmokesčiui išaugo įgyvendinant įstatymą, numatantį, kad darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, galėjo jas išnaudoti iki 2020 m. liepos mėnesio 1 d. Tokių nepanaudotų atostogų iš viso buvo sukaupta net 919 dienų. Tad darbuotojams teko išmokėti 55 700 eurų atostogų kaupinių: šilumos padalinio darbuotojams – apie 11 tūkst., vandens padalinio – 14 tūkst., pardavimo veiklos – 2 900, kitos veiklos padalinio – 7 tūkst. eurų, administracijai daugiausiai – apie 20 tūkst. eurų.
Viktoras Krajinas stebėjosi: jeigu darbdavys privalo išleisti darbuotojus pailsėti, kodėl sukaupta tiek daug nepanaudotų atostogų. Politikui paaiškinta, kad vieniems atostogauti sutrukdė darbas prie įgyvendinamų projektų, kiti patys nenorėjo ilsėtis. „Nepriversi žmogaus atostogauti, jeigu jis nenori“, – teigė vyr. finansininkė R. Gailienė.
Komiteto pirmininkui Albinui Maslauskui situacija neatrodė labai drastiška: „Anksčiau ar vėliau atostoginius būtų reikėję išmokėti. Čia ne vienoje įmonėje tokia padėtis susidariusi.“
Kaip teigė R. Gailienė, į sąnaudas, įgyvendinant auditorių pastabas, teko nurašyti 17 152 eurų vertės mažavertį turtą (baldus). Dar 4 885 eurais sąnaudas išaugino bankrutavusios įmonės „Romerus“ skola, kuri nurašyta kaip beviltiška.
Skolos sumažėjo
Metų pabaigoje vartotojai įmonei buvo skolingi 8 281 euru mažiau nei 2019 metais. „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ skola siekė 6 500 Eur, VĮ „Veiklus Rietavas“ – 4 655 Eur. Biudžetinių įmonių skolos išliko panašios – siekė 28 366 eurus. Metų pabaigoje įmonės už komunalininkų paslaugas iš viso buvo skolingos 54 tūkst., gyventojai – beveik 66 tūkst. Eur.
Ieškoma naujų vartotojų
„Rietavo komunalinio ūkio“ direktorius Alvydas Rojus neslėpė, kad įmonės veiklos rezultatai pagerės tik tada, kai bus padidinti šilumos pardavimai: „Gyventojų vartojimas išliko panašus – šildomi plotai nepasikeitė. Didžiausia bėda – daug mažiau šilumos perduota įmonėms. Baseinas neveikia, todėl nenaudojamas nei vanduo, nei šiluma. Gimnazijoje pamokos nevyko, buvusios kolegijos pastatai beveik nešildomi. Kol pardavimai negrįš į buvusį lygį, šilumos padalinys dirbs nuostolingai.“
Paklaustas apie perspektyvą prisijungti naujų vartotojų, A. Rojus sakė, kad tokių galimybių yra, bet jos neuždengs šilumos pardavimų, sumažėjusių dėl nešildomų buvusios kolegijos pastatų. „Apie prisijungimą prie centralizuotų tinklų galvoja Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinika, kai kurių Žemaitės gatvės daugiabučių gyventojai. Atlikome ne vieną apklausą. Su vieno namo gyventojais lyg ir buvome jau viską suderinę, bet, sužinoję, kad į jų rajoną galbūt bus atvestos dujos, žmonės suabejojo.
Suskaičiavome, kad šių namų pajungimas prie tinklų mums kainuotų 10 tūkstančių. Tai didelė investicija, kuri atsipirktų tik po 5–6 metų. Ir tai neturėtų būti tik mūsų įmonės galvos skausmas. Yra namų, prie kurių tinklai jau atvesti, bet prikalbinti žmones jungtis gana sunku. Esama daugiabučių, kuriuose senyvo amžiaus butų savininkai norėtų patogumų – pavargo, nebeturi galimybių prisinešti malkų, bet nepavyksta susitarti su kaimynais dėl patalpų šilumos mazgui įrengti“, – kalbėjo A. Rojus.
Baseinas ruošiamas atidarymui
Meras Antanas Černeckis sakė, kad stebuklų tikėtis nereikėtų, bet nudžiugino žinia, kad baseinas ruošiamas atidarymui: „Baseinas atsidarys ir dirbs visus metus – nestabdant. Buvusiame bendrabutyje planuojame įrengti 16 socialinių butų. Kai jie bus prijungti prie tinklo, pasijus rimtesnis šilumos pardavimo augimas. Buvęs kolegijos pastatas šilumą naudos tik gyvybei palaikyti. Europiniai pinigai taip greitai nevaikšto, tad veikla jame kiek daugiau pajudės tik kokiais 2023 metais.“
Vyriausiam komunalininkui prasitarus, kad dėl prisijungimo kalbama su parduotuve „Senukai“, A. Maslauskas pasiūlė pasikalbėti ir su „Iki“ valdžia, nes, jo žiniomis, artimiausiu metu planuojama parduotuvę rekonstruoti.
Komiteto pirmininkui reziumavus, kad situacija komunaliniame ūkyje nėra gera, bet esamomis sąlygomis ir negali būti kitokia, nutarta UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ 2020 metų metinio pranešimo ir finansinių ataskaitų rinkinį teikti tvirtinti tarybai.
