Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, rugsėjo 20 ir 21 dienomis vyko mokslinė konferencija „Žemaitija paženklintos asmenybės: nuo kūrėjų iki legendinių herojų“. Šis nacionalinis renginys organizuotas IX pasaulio žemaičių dailės parodos kontekste. Ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti, kas ketverius metu vykstanti paroda kaskart tampa ne tik įvairių dailės šakų ir žanrų žemaičių dailininkų, instaliacijų, performansų, vaizdo ir garso menininkų kūrybos reprezentante. Į savo orbitą Žemaičių dailės paroda įtraukia ir įvairių sričių Lietuvos ir kitų šalių mokslininkus, apmąstančius Žemaitijos kultūrinį fenomeną.
Šį kartą klausytojų puikiai įvertintoje konferencijoje pranešimus skaitė 29 Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai. Vilniaus, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo ir Varšuvos universitetų, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutų bei Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikai, literatūrologai, dailėtyrininkai, muzikologai, etnografai ir muziejininkai iš Maironio lietuvių literatūros ir Šiaulių „Aušros“ muziejų pristatė realias ir fikcines asmenybes, palikusias pėdsaką Žemaitijos istorijoje ir kultūroje, prisidėjusias prie šio Lietuvos regiono savitumo. Beje, taip sutapo, kad nemažai pristatytų herojų – Plungės krašto žmonės, iš čia kilę, dirbę, palikę kūrybos ar savo veiklos pėdsakų. Tai plateliškis, tarpukario Seimo narys Kazimieras Sidabras, garsus Lietuvos grafikas Paulius Augius-Augustinavičius, kraštotyrininkai Konstantinas Bružas ir Eleonora Ravickienė, altorių meistras Vladas Čižauskas, rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, istorikas Zenonas Ivinskis, dailininkas-scenografas Liudas Truikys, muzikas ir kompozitorius Juozas Žilevičius, prie Kulių klebonijos pastato, dabar vadinamo virene, statybos prisidėjęs jėzuitas Ignacas Vildė, kryždirbystės paveldo metraštininkas Ignas Končius. Kalbėta ir apie literatūros bei dailės pasaulį praturtinusius Plungės krašto literatūros ir meno herojus – latvių literatūroje įamžintą Alsėdžių dievdirbį ir Plungės senųjų kapinių šv. Petronėlės skulptūrą.
Į Žemaitijos ženklu pažymėtoms asmenybėms skirtą mokslinį renginį susirinko klausytojai iš Plungės, Telšių, Mažeikių, Palangos rajonų, taip pat – iš Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno. Mokytojai, muziejininkai, bibliotekininkai, mokslininkai, kultūros paveldo specialistai, nacionalinių parkų darbuotojai ir kiti, kuriems rūpi Žemaitijos istorija ir kultūra, patyrė intelektinės bendrystės, žinių ir netikėtų atverčių šventę. Ir klausytojai, ir konferencijos dalyviai rengėjams linkėjo tęsinio – toliau rengti analogiškų konferencijų ciklą. Juk gyvas visuomenės ir mokslininkų bendravimas padeda naujausioms mokslo žinioms greičiau pasiekti bendruomenes, prisideda prie vietos identiteto kūrimo ir stiprinimo, paveldo sklaidos, kultūros ir meno populiarinimo, atminimo išsaugojimo.
Šio renginio metu konferencijos dalyviai turėjo galimybę aplankyti IX pasaulio žemaičių dailės parodą, lydint ekspozicijos kuratorei dr. Skirmantei Smilingytei-Žeimienei, atidžiau susipažinti su minėtoje parodoje eksponuojama skulptoriaus Rimanto Dauginčio kūryba.
Mokslinę konferenciją organizavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Žemaičių dailės muziejus.