Praėjusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje vietos politikė Jolanta Skurdauskienė pateikė siūlymą per Miesto šventę pagerbti žmones, kurie ne vieną dešimtmetį savanoriškai tvarko sakralinius mažosios architektūros objektus – Plungės Lurdą ir įvairiose vietose esančias koplytėles. Birželio 5-ąją šis prašymas, pasirašytas ne tik J. Skurdauskienės, bet ir dar keturių Savivaldybės tarybos narių – Juditos Stankutės, Roberto Endriko, Kęstučio Buivido ir Raimondo Dovilčio, buvo išsiųstas merui Audriui Klišoniui. Ar į jį bus sureaguota?
Kaip pasakojo Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorikė dr. J. Skurdauskienė, 2017-aisiais Plungė švenčia du jubiliejus – miesto savivaldos 225-metį ir Plungės vardo paminėjimo pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose 450-metį. Tokiomis progomis tradiciškai atsigręžiama į čia gyvenusius ir gyvenančius žmones, istorijos paveldą, praeitį ir dabartį. Tad būtų prasminga prisiminti vieną iš savitų gyvųjų miesto kultūros tradicijų – tai, kad yra plungiškių, kurie savanoriškai prižiūri sakralinius objektus, puoselėja juos ir perduos ateinančioms kartoms.
Nuo seno koplytėlės, Lurdo grotos ir kiti panašūs objektai buvo statomi svarbių įvykių vietose, neretai ties miestų ar miestelių ribomis. Jų tikslas – priminti reikšmingas datas, apsaugoti miestą nuo negandų. Pačių miestiečių rankomis ir lėšomis pastatytos koplytėlės ir kiti panašūs mažosios architektūros statiniai jau yra tapę mūsų savastimi, daugumos jų istorija siekia šimtą metų ar net daugiau.
Apie sakralines vietas savo knygose yra rašę plungiškiai: etnografas Ignas Končius, muziejininkai Vitas Valatka, Juozas Mickevičius, pedagogas Aleksandras Pakalniškis, kraštotyrininkės Eleonora Ravickienė, Apolonija Girdžiūnienė ir kt. Kai kurios paminėtos mokslinėje monografijoje „Plungės dekanatas“, aprašytos archeologinių kasinėjimų medžiagoje, jų istorijas iš kartos į kartą pasakoja plungiškiai…
Nuo seno iš Plungės šakojosi penki keliai: į Kretingą, Telšius, Kulius, Žemaičių Kalvariją ir Rietavą. Prie pastarųjų keturių buvo pastatyta po koplytėlę, o prie Kretingos kelio – Prancūzijos Lurdo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo grota, kuri liaudyje vadinama Lurdu. Ji įrengta kunigaikštienės Marijos Oginskienės ir Plungės klebono Vincento Jarulaičio rūpesčiu. Po Antrojo pasaulinio karo grota buvo sunaikinta. Plungiškiai Lurdą atkūrė 1990 metais. Dabar jis – lankytina Plungės vieta, įtraukta į turizmo maršrutus.
Prie Telšių vieškelio, dabartinėje Telšių ir Aušros gatvių sankirtoje, jau XIX amžiuje buvo pastatyta medinė koplytėlė su Marijos skulptūrėle. Plungiškiai žinojo, kad šioje vietoje buvo baudžiami caro valdžiai prasikaltę žmonės. A. Girdžiūnienė rašo, kad apie 1957-uosius medinė koplytėlė perkelta į senąsias kapines. 1989 metais ją (tik jau mūrinę) atstatė gydytojas Algirdas Mikulskis.
Šv. Vincento koplytėlė su šaltinėliu prie Kulių kelio (J. Tumo-Vaižganto gatvės pabaigoje) įrengta XIX amžiuje. Pasakojama, kad kažkas išsigydęs toje vietoje tryškusio šaltinėlio vandeniu. Todėl netrukus ten buvusi pastatyta Šv. Vincento Pauliečio – vaikų, ligonių ir vargstančiųjų globėjo – koplytėlė.
Nepaprastai įdomi koplytėlė nuo seno stovi Palankės gatvėje. Ją prižiūrinčios moterys iš kartos į kartą perduoda pasakojimą apie kažkada šalia esančioje lankoje vykusį rusų ir švedų susirėmimą. Daug švedų žuvę. Vienam iš kautynėse dalyvavusių rusų karininkų apsireiškusi Marija ir įspėjusi žudynes nutraukti. Šiam įvykiui įamžinti esą per dvidešimt keturias valandas buvusi pastatyta koplytėlė su Mergelės Marijos skulptūrėle. Pastaroji buvo pavogta, dabar jos vietoje stovi kita.
Dar viena garsi koplytėlė stovėjo prie Žemaičių Kalvarijos vieškelio, dabartinėje Dariaus ir Girėno bei P. Genio gatvių sankirtoje. Pastatyta ir pašventinta 1845 m., ji yra vertinga savo architektūra, žemaitiškais įrašais ir istorija. Koplytėlę visada prižiūrėjo greta gyvenę žmonės. Šiuo metu maldininkams ji neprieinama – vyksta statybos.
Pakerų kaime, prie kelio į Rietavą, stovi dvi mūrinės koplytėlės – viena naujesnė, kita senesnė. V. Valatka rašo, kad anksčiau čia stovėjusi medinė dviaukštė koplytėlė ženklino vietą, kurioje, nepasidalijus iškasto lobio, tragiškai baigėsi dviejų brolių kivirčas. Ta koplytėlė buvusi pastatyta apie 1914–1915 metus. Vėliau pastatyta mūrinė. Apie 1994-uosius, tiesiant kelią, senoji koplytėlė perkelta kiek toliau ant kalvelės, o arčiau kelio pastatyta nauja mūrinė. Šiai suirus, 2014 metais brolis ir sesuo Petras Bagdonas ir Zina Biliūnienė toje pačioje vietoje įrengė naują originalių formų mūrinę koplytėlę.
Naujausia vieša koplytėlė – šalia Kuršių, Klevų ir Statybininkų gatvių sankirtos. Ją 1994 metais įrengė aplinkiniai žmonės, sužinoję, kad šioje vietoje ketinama statyti naktinį barą.
Nedaugelis šiandien susimąsto, kad šiandien koplytėlės prižiūrimos gyventojų iniciatyva, pasiaukojimu ir lėšomis. Lurdo grotos ilgametė prižiūrėtoja – sesuo Regina Verbickaitė OSB. Jai talkina Birutė Meškauskienė, Janina Armalienė ir Regina Stančikienė. Koplytėlę Telšių gatvėje jau dvidešimt aštuonerius metus prižiūri Janina Čiuželienė, Palankės gatvėje dvidešimt vienerius metus – Adelė Lūžienė. Pakeruose esančias koplytėles nuo 1994-ųjų tvarko Bagdonų šeimos nariai: seserys Zina Biliūnienė, Irena Sotničenkienė ir brolis Petras Bagdonas. Esančiąją prie Kuršių, Statybininkų ir Klevų gatvių sankirtos globoja jos statytojai Ramutė ir Kostas Laučiai ir jų kaimynai. Šv. Vincento koplytėlės ilgametės prižiūrėtojos – Bronislava Kurmienė, Justina Paulauskienė ir Justina Šleinienė. Dariaus ir Girėno gatvėje esančios koplytėlės priežiūrą yra perėmęs naujas sklypo šeimininkas Andrius Tarvainis.
Kaip minėjo J. Skurdauskienė, daugelis paminėtųjų žmonių yra garbaus amžiaus. Kai kurie dėl sveikatos jau negali darbuotis tiek, kiek anksčiau, nebeturi galimybių organizuoti gegužinių giedojimų. Be to, koplytėlių tvarkymas jiems nemažai kainuoja. Būna atvejų, kai senuosius prižiūrėtojus pakeičia jaunesni, o kartais šią pareigą tenka perimti seniūnijai. Koplytėlių tvarkytojai džiaugiasi žmonėmis, kurie paaukoja žvakių, atneša gėlių, padeda darbuotis. Tiesa, yra ir verslininkų, prisidedančių prie priežiūros. „Tikiuosi, kad bus atkreiptas dėmesys į koplytėles ir žmones, kuriems jos rūpi. Paveldas ne visada reikalauja milijonų. Nesame su juo susipažinę, todėl nemylime“, – ragino istorikė.
Savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Jurčius patvirtino, kad siūlymas apdovanoti koplytėlių prižiūrėtojus gautas. Pasak jo, visi pritaria, kad tuos žmones reikia pagerbti, tik nežinia, ar tai pavyks padaryti per Miesto šventę, iki kurios beliko mažai laiko. „Pritariu šiai iniciatyvai, bet gal nereikėtų skubėti – kad tinkamai tam pasiruoštume, kad niekas neliktų pamirštas. Nes koplytėlių juk esama ne tik mieste, bet ir miesteliuose, kaimuose. Gal ir apie tuos žmones reikėtų pagalvoti“, – svarstė M. Jurčius.
Žodžiu, prižiūrėtojus žadama pagerbti, tik dar neaišku, kada ir kaip tai bus padaryta.
