Per trečiąjį metų ketvirtį visos Lietuvos savivaldybės Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) turi pateikti svarbų dokumentą – korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas. Ir trečiasis ketvirtis praėjo, ir ketvirtasis, ir nauji metai įsibėgėjo, o STT minėtųjų išvadų iš Plungės vis nesulaukia.
Sausio pabaigoje STT išplatino pranešimą „Savivaldybės labiau įsitraukia į korupcijos prevencijos veiklą“. Jame nurodoma, kad beveik visos mūsų šalies savivaldybės aktyviai įsijungia į minėtąją veiklą, tačiau kai kurios iš jų dar netiki korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo proceso nauda, todėl tam skiria per mažai dėmesio.
Pasak STT pareigūnų, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas yra savianalizės įrankis, kuris padeda įstaigai nusistatyti rizikingas veiklos sritis, įsivertinti korupcijos rizikos veiksnius ir numatyti konkrečias priemones problemoms valdyti ir šalinti.
Iki 2016 metų trečiojo ketvirčio pabaigos iš 60 šalies savivaldybių korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė 57. Tarp to nepadariusiųjų – ir Plungės rajono savivaldybė. „Išvadų iki nustatyto termino nepateikė Plungės, Vilniaus ir Švenčionių rajonų savivaldybės, nors korupcijos rizikos veiksnių jų veikloje yra tikrai daug“, – rašoma STT pranešime.
Savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Julius Nekrašas, paklaustas, kaip vertina faktą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba iš Plungės nesulaukia reikiamų dokumentų, atsakė: „Tai, kad STT negavo išvadų, vertinu neigiamai. Šis faktas rodo, kad dirbama neatsakingai ir aplaidžiai. Vėluoti keturis mėnesius – nekorektiška. Taip tikrai neturėtų būti. Manau, šį klausimą apsvarstysime Antikorupcijos komisijoje.“
Toliau aiškindamiesi šį klausimą kreipėmės į Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėją Vytautą Tumą. „Paruošti išvadas ir pateikti jas Specialiųjų tyrimų tarnybai – mano darbas. Taip, aš jo neatlikau ir prisiimu atsakomybę. Priežastis – per krūvą įvairiausių darbų šį vis atidėliojau ir nebesuspėjau. Bet kai tik turėsiu laiko, padarysiu ir pateiksiu“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
V. Tumas tvirtino išvadas esąs pradėjęs rengti, bet jų dar neužbaigęs. „Esame pasirinkę turto valdymo sritį. Iš to, ką surinkau, bent jau kol kas jokių korupcijos rizikos faktorių nepastebiu. Visi sprendimai priimami vadovaujantis teisės aktais“, – tikino Savivaldybės darbuotojas.
Atsakymas „korupcijos rizikos faktorių nepastebiu“ skamba pozityviai, bet kažkodėl neįtikinamai. Mat sekantieji politikos įvykius žino, kad Plungės rajono savivaldybėje užfiksuotas ne vienas korupcija ar viešųjų ir privačių interesų painiava ir kitokiais pažeidimais „kvepiantis“ atvejis.
Tiems, kurie pamiršo, primename, jog 2015 metų kovo 18 dieną Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, išnagrinėjusi anoniminį skundą, nustatė, kad meras Audrius Klišonis, dalyvaudamas sprendžiant Plungės rajono savivaldybės taryboje klausimus, susijusius su savo individualia įmone – komercine firma „Inesa“, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Tų pačių metų pabaigoje Seimo narys Jurgis Razma Viešųjų pirkimų tarnybai apskundė Savivaldybės administracijos vykdytą supaprastintą mažos vertės lengvojo automobilio merui pirkimą. Išnagrinėjus pirkimo medžiagą, konstatuota, kad konkursas buvo pritaikytas konkrečiai modeliui „Škoda Superb“. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, perkančioji organizacija dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.
2016-ųjų pavasarį grupė Plungės rajono savivaldybės tarybos narių rašė skundą Generalinei prokuratūrai dėl broko, padaryto asfaltuojant Laisvės gatvę Plungėje. Tiek pagal Civilinį kodeksą, tiek pagal Statybos įstatymą brokas turi būti ištaisytas, bet Savivaldybė nespaudė rangovo to padaryti. Todėl Generalinės prokuratūros prašyta imtis ginti viešąjį interesą. Tiesa, prokurorai tai daryti atsisakė.
Praėjusių metų pabaigoje aštuoni Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai į Generalinę prokuratūrą kreipėsi jau kitu klausimu – Savivaldybės administraciją apskundė dėl įtartinų šimtatūkstantines sumas kainavusių viešųjų pirkimų. Tiksliau, dėl Makščių gatvės Alsėdžiuose, Miškų gatvės Plungėje, Slėnio gatvės Kaušėnuose ir kt. remonto. Pasak rašiusiųjų skundą, dėtos visos pastangos, kad konkursus laimėtų tas, kas turi laimėti, kad ir už beveik dvigubą kainą. Arba į derybas kviečiant tik vieną dalyvį. Ir tai vadinama pirkimu… Prokuratūra skundą persiuntė STT, jis pateiktas ir Viešųjų pirkimų tarnybai.
Skundai ir atitinkamų tarnybų sprendimai byloja, kad korupcijos ausys Savivaldybėje kyšo. Ir dar kaip! Tikrai ne vienas dabartinių valdančiųjų priimtas sprendimas prasilenkia su įstatymu, bet tvirtinama, kad korupcijos rizikos faktorių nėra. O gal yra? Gal būtent dėl jų ir vėluojama (ar vengiama) korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas teikti?
STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkė Renata Saulytė patvirtino, kad Plungės rajono savivaldybė buvo viena iš trijų, kurios iki nustatyto termino nepateikė korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadų. Plungėje, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, jautriausių, t. y. rizikingiausių, veiklos sričių yra ne viena.
Pirma – paramos viešiems ir privatiems juridiniams asmenims pagal aplinkosauginio švietimo, kultūros rėmimo, sporto ir sveikatingumo skatinimo programas, nevalstybinių organizacijų socialinių projektų rėmimo programas ir pan. teikimas, finansinės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai teikimas, paramos tinkamo įgyvendinimo kontrolė.
Kita sritis – Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų projektų ir programų inicijavimas, rengimas ir tvirtinimas, projektų vykdymo procedūrų organizavimas ir koordinavimas (atkreipiant dėmesį į projektinių pasiūlymų paraiškų siekiant gauti ES struktūrinių fondų ir kitų programų finansinę paramą rengimo procedūras, Savivaldybės struktūrinių padalinių, įstaigų ir įmonių planuojamų projektų, projektinių pasiūlymų vertinimo procedūrų organizavimą, išvadų dėl projektinių pasiūlymų atitikties reikalavimams finansavimui iš ES fondų gauti teikimą).
Prie rizikingų priskiriami ir viešieji pirkimai: jų inicijavimas, organizavimas, vykdymas ir kontrolė (atkreipiant dėmesį į viešųjų pirkimų iš socialinių įmonių procedūrų organizavimą, vykdymą ir kontrolę, taip pat – viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės procedūrų organizavimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio „Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi“ 5 dalį).
Dar viena sritis – Savivaldybės turto ir žemių valdymas, naudojimas ir disponavimas (atkreipiant dėmesį į valstybinių žemės sklypų ir pastatų nuomos procedūrų organizavimą ir Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimą naudotis savo reguliavimo sričiai priklausančioms įmonėms).
STT korupcijos rizikos tikimybių įžvelgia ir kitose srityse: ugdymo organizavimas (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo ugdymo procedūrų organizavimas, priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas priežiūros ir kontrolės procedūrų vykdymas); teritorijų planavimas (Savivaldybės bendrojo plano ar Savivaldybės dalių bendrųjų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas); paramos žemės ūkiui administravimas (žemės paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas, paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo procedūrų organizavimas ir kontrolė); sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas; statybos leidimų išdavimas (statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, statinių naudojimo priežiūros procedūrų organizavimo ir vykdymo kontrolė, įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nustatymo procedūrų organizavimas ir kontrolė); vietinių rinkliavų nustatymas.
Tai Plungės paukščių pienas.