Balandžio 2 dieną plungiškiui Kostui Slivskiui sukako nei daug, nei mažai – 80 metų. Žinant jo nenuilstamą norą vis ką nors veikti, kurti, dalyvauti, šis apvalus skaičius – tik skaičius. Prisiekęs medžiotojas ir žvejys, gamtos mylėtojas, fotomenininkas, rašytojas, poros dešimčių knygų autorius – raktiniai žodžiai, apibūdinantys Kostą. Jis – ir mūsų redakcijos bendražygis, kolega: daug metų ruošia gamtos puslapį skaitytojams. Sveikindami Kostą su garbingu jubiliejumi, kviečiame iš arčiau pažinti šį žmogų – paprastai už laikraščio ar knygos puslapių bei fotoaparato objektyvo liekantis K. Slivskis per savo 80 gyvenimo metų sukaupė įdomios patirties.
Kostas – konkretus, daugžodžiauti nemėgstantis žmogus, o ir kalbėti apie save, rodos, nei šis, nei tas – jam labiau įprasta būti kalbintoju. Todėl buvo linkęs paminėti tik kertinius autobiografijos faktus. Gimė 1944 metų balandžio 2 dieną Plungės rajone. Jaunystėje daug sportavo, teko tarnauti sovietinėje armijoje. Paskui – šeima, darbas… 1967 metais sukūręs šeimą, kartu su žmona Irena Kostas užaugino tris vaikus: pirmagimę dukrą Daivą, Jurgą ir sūnų Martyną. Turi šešis anūkus. Šeima jam – labai svarbi. Dėl mylimų vaikų ir anūkų visą gyvenimą stengėsi, rūpinimasis jais – į kraują įaugęs. Ir sulaukęs 80 metų Kostas namiškiams yra patikimas ramstis ir užuovėja. Kaip sakė jo žmona Irena, Kostas visąlaik toks buvęs – šeimos žmogus. Kartu jiedu skaičiuoja jau 57-uosius bendro gyvenimo metus.
„Jau nebesekam tų metų, nes viskas lyg viena diena atrodo… Geras gyvenimas. Esu dėkinga likimui, kad pasipainiojo ant tako man toks žmogus. Aišku, nėra šeimos be dūmų, apsipykdavome ir mes, dažniausiai dėl vaikų auklėjimo: vienas barame, kitas užstojame. Aš paprastai būdavau griežtesnė, o Kostas – užtarėjas“, – šyptelėjo ponia Irena.
Moteris negaili gerų žodžių savo gyvenimo žmogui: visada jam rūpėjo, kad jo šeima gyventų sočiai, nieko netrūktų. O ir jai pačiai pakako išminties niekada neprieštarauti tam, ką darydavo Kostas. „Niekada nesakiau, kad neik, nedaryk. Nieko jam nedraudžiau. Kostas visada buvo labai aktyvus žmogus“, – pridūrė Irena.
Fotografija lydi visą gyvenimą
Išties tai įrodo visas Kosto gyvenimas. Nemažai teko patirti, išbandyti. Kadangi buvo sportininkas, vadovavo Plungės rajono kaimo sporto draugijai „Nemunas“ (1970–1976 m.). Tuo metu susižavėjo ir fotografija. Kaip pats sakė, aukštųjų mokslų nebaigė. „Neakivaizdiniu būdu baigiau tuomečio Kūno kultūros instituto keturis kursus, o planuoti žurnalistikos mokslai liko tik svajonė, nes pasipylė pelningi fotografijos užsakymai“, – prisiminė jubiliatas.
Susižavėjimas fotografija nebuvo trumpalaikis. Fotoaparatas K. Slivskį lydi nuo 1978 metų. Kostas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, profesionalus fotografas. Fotografijos sąjungoje (anksčiau draugijoje) buvo etatinis Žemaitijos skyriaus vadovas. Nemažai metų rengė respublikinę, paskui tapusia tarptautine, parodą „Žmogus ir žemė“ po atviru dangumi prie Platelių ežero ir kartu su kitais dalyviais eksponavo savo nuotraukas. Ta pati paroda skyriaus rūpesčiu vyko ir Vilniuje, Katedros aikštėje. Asmeninės fotoparodos tapo svarbia Kosto gyvenimo dalimi: dalyvauja įvairiose tarptautinėse ir Lietuvos fotografijos meno parodose. Jose ne kartą apdovanotas medaliais ir prizais.
Svariausias apdovanojimas – antroji premija Šostkoje (Ukraina) 1982 m. vykusiame tarptautiniame konkurse „Svema – Orvo“, kuriame dalyvavo 12 šalių fotografai ir buvo pateikta per 11 000 fotografijų. Plungės (K. Slivskio vadovaujamas) fotoklubas „Žemaitija“ užėmė tuomet pirmąją vietą.
Kartu su kitais autoriais Kostas yra dalyvavęs meninės fotografijos parodose Maskvoje, Sverdlovske, Plovdive, Londone, Paryžiuje. Dalis nuotraukų pateko į katalogus.
Daugybę kartų yra rengęs personalines parodas Plungėje. Daugelis – po atviru dangumi per Plungės miesto, rajono bažnytkaimių, medžiotojų šventes. Be jų – ir asmeninės parodos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje, Šiauliuose, Šilalėje, Vilkaviškyje, Skuode, Kretingoje, Mažeikiuose, Šilutėje, Žagarėje.
„Parodų surengta tiek, kad visas jau sunkiai išvardysi, kai kas ir užsimiršo“, – sakė fotomenininkas.
Lietuvos kultūros ministerija 2005 metais K. Slivskiui suteikė meno kūrėjo statusą. Turbūt daugelis žinome, kad Plungės miesto centre stovi menininkų suolelis, šalia kurio esančios gitaros yra išvardyti mūsų rajoną garsinantys įvairūs kūrėjai. Tarp jų – ir mūsų pašnekovas.
Gyvenimas su medžiokle ir apie medžioklę
K. Slivskis – garbės medžiotojo titulo savininkas, gamtos mylėtojas. Visas šio žmogaus gyvenimas sukasi apie tai. Pomėgis medžioti ir žvejoti tapo darbu, kuris išsivystė ir į didelį kūrybinį potencialą. Šiandien K. Slivskis – daugiau nei dviejų dešimčių knygų apie gamtą, medžioklę autorius, yra ir daugelio knygų apie medžioklę sudarytojas.
Pirmoji jo knyga apie medžioklę „Kilkit, vyrai, šaukia ragas“ pasirodė 1999 metais. Kiek nuo to laiko išleista knygų! Kaip juokavo Kostas: „Gyvas velnias!“ Jam pačiam bene labiausiai įsimintina lietuvių ir anglų kalbomis išleista knyga „Antras žvėrių gyvenimas (2001 m.), kuri yra apie tuomet buvusio premjero, dabar a. a. Prezidento Algirdo Brazausko medžiokles, trofėjų ir peilių kolekciją. Įspūdį paliko ir knyga „Moteris ir šautuvas“ (2011 m.). „Įsimintina tuo, kad jos pabaigoje, siekiant dar labiau sudominti skaitytoją, yra apsinuoginusių moterų. Moterys fotografuotos gamtoje, prie trofėjų – jokios erotikos. Viskas buvo suderinta su žmona, su moterimis pasirašyti kontraktai“, – šyptelėjo Kostas.
Ruošdamas leidybai knygą, Kostas į kūrybos procesą neria visa galva. Gyvenimo patirtis, pažintys su įdomiais žmonėmis, sukauptų nuotraukų archyvas duoda idėjų ne vienai knygai gimti. Visa eilė knygų šiandien puikuojasi jo išleistų kūrinių lentynoje: „Medžioklė – taurumo mokykla“ (2005 m.), „Lai dega medžioklės laužas“ (2005 m.), „Bebrų medžioklė, nuotykiai ir dar šis bei tas“ (2015 m.), „Užmaurojo girioj elnias“ (2016 m.), „Fazanų medžioklė Gediminui Kiesui atminti“ (2016 m.), „50 metų žvėrių takais“ (2014 m.), „Sumedžiok vilką“, „Pabaigos nebus niekada“ (2014 m.), „Medžiotojų humoras“ (2016 m.), „Medžioklė, medžioklė…“ – knyga skirta paminėti Lietuvos 100-metį (2020 m.), „Medžioklės kultūra, etika ir… sėkmė“ (2022 m.).
Po kelionės į Afriką 2008 metais pasirodė lietuvių ir anglų kalbomis parengta knyga „Medžioklės ir žūklės safaris“.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija K. Slivskiui yra suteikusi garbės medžiotojo vardą. 17 metų jis buvo „Kontaučių“ medžiotojų klubo vadovu. Šiam klubui priklauso ir šiuo metu.
Nors savo svajonės studijuoti žurnalistiką Kostas ir neišpildė, tačiau tai jam nesutrukdė tapti korespondentu. K. Slivskis daug metų dirbo ir vis tebedirba vietinėje spaudoje. Daugiau nei 20 metų rengia „Plungės“ laikraščio gamtos puslapį „Gamta. Medžioklė. Žūklė“. Paskutinį dešimtmetį dienraščiuose ir žurnaluose dirba pagal sutartis. Rašo medžioklės temomis. Nuo 2007 m. papildomai kelerius metus bendradarbiavo su Telšių krašto televizija – kūrė laidas apie gamtą.
Smagu, kad Kostas prisipažįsta, jog didžiausias kūrybinis pakilimas atėjo dirbant būtent mūsų laikraštyje.
„Šiandien jau sunku suvokti, kaip viskas suspėta: pastatytas namas, dirbti ūkiniai darbai, įsigyta pusšimtis hektarų miško, nemaža gyvenimo dalis praleista žvejyboje, medžioklėse (tris kartus medžiota Afrikoje, Karelijoje (Rusija). Gamtoje visada būdavome su vaikais, labai džiaugiuosi, kad jie išmoko mylėti gamtą“, – prasitarė Kostas.
Sveikiname Kostą su garbingu jubiliejumi, linkime stiprios sveikatos ir, kaip žemaičiai sako, „ukatos“, nes panašu, kad, įžengęs į devintą dešimtmetį, jis nenusiteikęs tiesiog būti – jau galvoje sukasi mintys apie dar vienos knygos leidybą!
