Gegužės 20 dieną Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje išklausyta Rietavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2020 metų veiklos ataskaita. Taip pat pritarta, kad Savivaldybė skirtų pinigų nuovažoms į ūkininkų žemės sklypus įrengti, aptartas garažų, esančių šalia miesto turgelio, likimas.
„Vietos savivaldos įstatymas keičiasi labai greitai ir dažnai“
Aptariant pirmąjį darbotvarkės klausimą – naują Rietavo savivaldybės tarybos veiklos reglamento redakciją, komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas, pastebėjęs, kiek pataisymų padaryta 2019 metais Savivaldybės tarybos patvirtintame veiklos reglamente, replikavo: „Nesinori sakyti, kad matau grynai tiesioginį valdymą… Kas gali paaiškinti, kodėl Vyriausybės atstovas turi tiek daug pataisų?“
Savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vedėja Jūratė Šedvilaitė paaiškino, kad tarybos veiklos reglamentas nebeatitinka Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, todėl ir yra koreguojamas. Kaip vieną aktualesnių pakeitimų vedėja akcentavo tai, kad Savivaldybės vadovų veiklos ataskaitų nebeužteks skelbti vien interneto svetainėje, kaip buvo daroma iki šiol, todėl numatyta, kad jų tekstas gyventojams bus prieinamas ir seniūnijose, ir viešojoje bibliotekoje bei jos padaliniuose.
Politikas Viktoras Krajinas tarstelėjo: „Patvirtinsime veiklos reglamentą, bet netrukus gali ir vėl tekti koreguoti.“ Jam pritarė J. Šedvilaitė: „Vietos savivaldos įstatymas keičiasi labai greitai ir dažnai.“
Dovanos vis dar tikimasi
Rietavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitą pristatė Tverų ugniagesiams vadovaujantis Alvydas Mickus.
Tarnybos biudžetas – 139,1 tūkst. eurų. Didžioji dalis lėšų panaudota darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Paslaugų ir prekių įsigyta (komunaliniai mokesčiai, transporto išlaikymas, komandiruotės, mokymai, kitos prekės) už 7,1 tūkst. eurų. A. Mickus pasidžiaugė, kad pavyko nupirkti darbo aprangas ugniagesiams.
Išaugo išvykimų gesinti gaisrų (29 proc.) ir atlikti gelbėjimo darbų (66 proc.) skaičius. Iš viso 26 kartai: gaisrai – 17, gelbėjimo darbai – 9. Išvykimai dėl kitų priežasčių – 21 kartas.
Pro pastabias Juozo Barsteigos akis nepraslydo faktas, kad, nepriklausomai nuo padidėjusio išvykimų skaičiaus, tiek 2019-aisiais, tiek 2020-aisiais ugniagesių mašina nuvažiavo vienodą atstumą – 511 kilometrų. „Kaip jums taip pavyksta? Ar čia toks limitas, kad nuvažiavę tiek daugiau nebevažiuojate?“ – stebėjosi komiteto narys. Politikui paaiškinta, kad tai – paprasčiausias sutapimas, nors iš tiesų išvykos į pratybas ribojamos dėl labai mažo biudžeto.
Tverų ugniagesių automobiliui – 32 metai. A. Mickus sakė, kad mašina techniškai tvarkinga, bet morališkai pasenusi.
V. Krajinas kalbėjo: „Liūdina jūsų turimos transporto priemonės amžius – kai kurie tarybos nariai jaunesni nei jūsų automobilis. Dėkui, kad esate ir dirbate naudingą darbą. Anksčiau buvo kalbama, kad kažkas jums padovanos mašiną, bet dabar aišku, kad taip neįvyko.“
Meras Antanas Černeckis patikino kolegą, jog šis reikalas neužmirštas ir vis dar tikimasi, kad partneriai vokiečiai gaisrinės automobilį tveriškiams ugniagesiams dovanos.
Mokesčiai nedidinami
Komiteto posėdyje pritarta sprendimų projektams: dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir neapmokestinamų dydžių nustatymo 2021 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl žemės mokesčių tarifų nustatymo 2022 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl 2022 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo.
Kaip paaiškino sprendimo projektus rengusios vyr. specialistės, šių mokesčių tarifų siūloma nekeisti. Meras A. Černeckis pridūrė: „Tęsiasi „kovidinė“ situacija, tad neturime moralinės teisės didinti mokesčių.“
Migracijos tarnybos planai vietos valdžiai nepatinka
Neprieštarauta ir tam, kad patalpos Rietavo mieste, Plungės g. 18-1, būtų pagal panaudos sutartį penkerių metų laikotarpiui perduotos Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Finansų skyriaus vyresn. specialistė Vanda Galdikienė priminė, kad Migracijos tarnyba yra nutraukusi veiklą Rietave ir planuoja ją atnaujinti su sąlyga, jei Savivaldybė skirs patalpas pirmame aukšte.
Patalpos surastos, tačiau vietos valdžia nėra patenkinta tuo, kad migracijos specialistas atvažiuoti į Rietavą nuo birželio 1 dienos planuoja tik kartą per mėnesį – paskutinį mėnesio ketvirtadienį.
„Vieną kartą per mėnesį – tas pats, kaip ir nieko. Kalbėjomės ne vieną kartą. Jie teigia, kad nėra klientų. Kaip jų bus, jeigu mėnesį reikia laukti, kol pateiksi prašymą, ir dar mėnesį laukti, kol atveš tau naują pasą. Mirk, atsikelk, bet tarnyba Rietave turėtų bent kartą per savaitę dirbti, o toks požiūris – tik varnelei, kad dirbama, užsidėti“, – piktinosi meras.
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas suskubo patikslinti, kad Rietave bus galima tik priduoti dokumentus, o pasiimti paso ar asmens tapatybės kortelės vis tiek teks važiuoti į Plungę.
Pritarė nuovažų įrengimui
Paskutinis tądien aptartas klausimas – dėl nuovažų įrengimo į žemės sklypus valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Narbutiškė–Akmenskinė.
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir inovacijų skyriaus vedėjas Juozas Albauskas dėstė, kad, atliekant kapitalinį minėtojo kelio remontą, nebuvo įrengtos nuovažos į kelis privačius žemės sklypus. Anksčiau tų sklypų savininkai į savo žemę įvažiuodavo be problemų, nes nebuvo tokių gilių griovių, kokie atsirado po remonto. „Dabar žmonės liko atkirsti nuo sklypų ir negali vykdyti ūkinės veiklos. Automobilių kelių direkcija teisinasi, jog nuovažų neįrengė dėl to, kad dokumentai nebuvo sutvarkyti Registrų centre. Direkcija į šį reikalą žiūri biurokratiškai, o Savivaldybė turėtų padėti žmonėms patekti į savo žemę“, – kalbėjo J. Albauskas.
Komentuodamas situaciją meras A. Černeckis teigė, jog Susisiekimo ministerijai yra teikiamas įstatymo projektas, kad ateityje tokių situacijų neliktų: „Kol įstatymą priims, gali praeiti 2–3 metai, o žmonės atsidūrė tarp dangaus ir žemės. Savivaldybė turėtų jiems padėti.“
Komiteto nariai neprieštaravo, kad Savivaldybė investuotų į nuovažų įrengimą.
Siūlymui garažus nugriauti nepritarė
Darbotvarkei išsekus, aptarti komiteto nariams rūpimi klausimai.
V. Krajinas domėjosi, kaip sprendžiama bendro reklamos stendo šalia Rietavo turgelio įrengimo problema. Administracijos direktorius V. Dičiūnas, atsakydamas kolegai, paaiškino: „Miesto seniūnas jau užsakė stendą, o kada jis bus pastatytas, pasakyti negaliu.“
J. Barsteiga grįžo prie anksčiau aptarto klausimo – Savivaldybei nebereikalingų garažų, esančių šalia turgelio, likimo. „Sutvarkytas miesto turgelis taip ir lieka neįveiklintas. Kokie Savivaldybės administracijos planai, juk tie garažai nereikalingi?“ – domėjosi komiteto narys.
Meras A. Černeckis priminė, jog jau buvo kalbėta apie garažų perleidimą verslui, kad juose galėtų įsikurti parduotuvės ar paslaugų teikėjai. „Viskam savo laikas. Negali sušokdinti, kad šildymo sezono metu išsineštų iš garažų malkas. Prijungsime Pirminės sveikatos priežiūros centrą prie centralizuoto šildymo sistemos ir spręsime klausimą“, – tikino Savivaldybės vadovas.
V. Krajinas siūlė apsvarstyti kitą galimybę – garažus nugriauti. „Ar pardavę garažus neįsileisime dar vieno turgelio, o gražiai sutvarkytas „europinis“ paliks už nugaros?“ – svarstė socialdemokratas.
Meras kalbėjo, kad viskas, ką buvo galima griauti, jau nugriauta ir sutvarkyta: „Prisiminkime vieną taisyklę: verslas verslą traukia. Niekas geriau nesutvarkys nei verslininkas. O mums lėšas mėtyti nugriovimui, kai galime patys už objektus gauti pinigų ir iš jų sutvarkyti kitą vietą, neverta.“
