Įspūdingo svorio ir dydžio knyga praėjusį penktadienį buvo pristatyta Plungės viešojoje bibliotekoje. Kaip sakė jos autorius žymus knygotyrininkas, bibliofilas ir edukologas Domas Kaunas, šis leidinys yra tarsi keturios atskiros knygos, kurios „apjungia“ vieną garsiausių Mažosios Lietuvos veikėjų Martyną Jankų. Įdomi istorinė asmenybė, jo darbai visuomenės labui, pastangos puoselėti lietuvybę – visa tai iki smulkmenų ir pačių įdomiausių detalių atskleidžiama monografijoje „Martynas Jankus“. Plungės bibliotekininkai ir bibliofilai džiaugėsi, kad knygos sutiktuvės surengtos mūsų mieste. Džiugina ir tai, jog tokie susitikimai vyksta ne pirmą kartą, juk D. Kaunas – Plungės krašto žmogus, todėl pasimatymai su šiuo profesoriumi visada malonūs.
Pasveikino autorių
Prof. habil. dr. D. Kaunas plungiškių bibliofilų vadinamas bičiuliu. Ilgametė draugystė, bendri interesai, susitikimai leidžia puoselėti gražią pažintį ilgus metus. Plungės viešojoje bibliotekoje D. Kaunas – gana dažnas svečias. Kaip pažymėjo bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, plungiškiai knygos mylėtojai džiaugiasi ir yra dėkingi už tai, kad ne viena akademiko parengta knyga buvo pristatyta būtent mūsų miesto bibliotekoje.
Šį kartą dėmesio sulaukė naujasis D. Kauno veikalas „Martynas Jankus“. Monografijos pristatymo renginį penktadienį moderavo Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas Gintautas Černeckis.
„Leiskite pasveikinti solidžios, gausiai iliustruotos, dailiai išleistos knygos autorių, mūsų bičiulį, akademiką Domą Kauną atlikus reikšmingą darbą atkuriant istorinės asmenybės paveikslą ir jį grąžinant į lietuvių tautos kultūrinę atmintį“, – sveikindamas kalbėjo G. Černeckis. Pasak jo, kodėl M. Jankus buvo svarbi istorinė asmenybė, visus atsakymus galima rasti būtent naujojoje D. Kauno knygoje.
Keturių dalių monografija
Monografija apie M. Jankų išties išskirtinė. Knyga sveria 2,5 kilogramo, leidinį sudaro 879 puslapiai! Pirmas vizualinis įspūdis išties nustebina. Turinys, kaip užsiminė su šia knyga spėję susipažinti žmonės, nė kiek ne mažiau įtraukiantis. M. Jankus – neeilinis žmogus, kurio asmenybė, kaip užsiminė knygos autorius, jį patį asmeniškai patraukė dar studijų metais. Pats D. Kaunas žinomas kaip garsus knygotyrininkas ir Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, taigi domėjimas M. Jankumi – vienu iškiliausių šio krašto veikėjų – daug metų trunkantis dalykas.
D. Kaunas sutiko su G. Černeckio pastaba, jog monografiją apie M. Jankų sudaro keturios dalys: pirmoji – asmenybė ir biografija, antroji – politinė ir socialinė veikla, trečioji – leidybos veikla, ketvirtoji – reprezentacinis vaidmuo Klaipėdos krašto ir Lietuvos valstybės politiniame gyvenime.
„Nors knygos stilius akademinis, bet tekstas parašytas lengva ranka ir nesunkiai skaitomas. Gerai patikrinti faktai istorijos šaltiniuose. Autorius išlieka objektyvus ir aprašydamas M. Jankaus savybes, kurios jį nelabai puošia. Per M. Jankaus gyvenimo istorijos pasakojimą atskleidžiama mažlietuvių buitis ir būtis Vokietijos imperijoje, jų išgyvenimai per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, jų kova prieš lietuvių germanizaciją“, – pabrėžė Plungės bibliofilų vadovas.
D. Kaunas patvirtino, kad rašant šią knygą tikrai reikėjo peržiūrėti ir patikrinti labai daug šaltinių. Tyrinėjant su M. Jankumi susijusią medžiagą teko ne kartą vykti į Vokietiją, lankytis archyvuose, peržiūrėti tūkstančius laiškų. „Svarbu ne tik surinkti faktus, bet juos dar ir patikrinti, naudoti vadinamąjį lyginamąjį metodą. Be galo svarbūs amžininkų atsiminimai. Kai pradėjau domėtis M. Jankaus asmenybe, trys jo dukros dar buvo gyvos. Apskritai pavyko surasti ir kitų nemažai Jankų pažinojusių asmenų“, – knygos rašymo patirtimi dalijosi profesorius.
Įdomu tai, jog monografijoje gausu ir iliustracijų. Dėliojant knygą buvo sukaupta 380 nuotraukų, bet į leidinį sudėti pavyko 170. Tačiau kiekviena jų – informacijos ir istorijos šaltinis, kadangi D. Kaunas didžiulį dėmesį skyrė ir nuotraukų aprašymams.
Kas toks buvo
Martynas Jankus?
M. Jankus – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų. Dar tarpukariu dėl tvirtos prolietuviškos pozicijos ir veiklos, skirtos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimui, buvo pavadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.
Jis gimė Bitėnuose, Šilutės apskrityje, 1858 metų rugpjūčio 7 dieną. Mirė 1946-ųjų gegužę Vokietijoje. 1993 m. perlaidotas gimtuosiuose Bitėnuose.
M. Jankus buvo baigęs kaimo pradinę mokyklą Bitėnuose, lavinosi savarankiškai. XIX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje užėmė (ir visą gyvenimą tvirtai laikėsi) mažlietuvių visuomenėje tuo metu itin išsiskyrusią aktyvią prolietuvišką poziciją, suartėjo su lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjais Rusijos imperijoje. Už nelegalią arba Vokietijos valdžiai nepriimtiną veiklą buvo bene 40 kartų baustas areštu ir piniginėmis baudomis. Visą turtą ir ūkio pajamas skyrė spaudai leisti ir platinti. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Rusijos imperijos kariuomenei įsiveržus į Rytprūsius, 1914 m. gruodį su šeima ištremtas į Sibirą. 1918 m. grįžo į tėviškę, įsijungė į prolietuvišką politinę veiklą. Naciams 1939 m. kovo mėnesį okupavus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Kauną. 1944 m. grįžo į Bitėnus, bet per Rytprūsių gyventojų evakuaciją buvo priverstas persikelti į Vokietijos gilumą.
D. Kauno knyga „Martynas Jankus“ išleista 650 egzempliorių tiražu. Monografiją bus galima rasti ir Plungės viešojoje bibliotekoje.
Beje, ar žinote, ką reiškia M. Jankaus užrašuose rastas žodis „meškabodis“? Tam leidinio pristatymo dalyviui, kuris teisingai atsakys, D. Kaunas žadėjo dovanoti naująją monografiją. Knyga su autoriaus parašu pradžiugino moterį, pateikusią atsakymą, kad tai… medus.
