Ku­nigas Vytautas Gedvainis: „Permainas sutikau su jauduliu“

Praėjusią savaitę su tikinčiųjų bendruomene šv. Mišiose pirmą kartą susitiko naujasis Plungės dekanato dekanas, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kunigas Vytautas Gedvainis. „Labiausiai man įsiminė labai šilti ir šviesūs žmonių veidai“, – prisimindamas savo laikytas pirmąsias šv. Mišias mūsų miesto bažnyčioje, sakė dvasininkas. Jis tiki, kad čia, Plungėje, jo laukia malonūs pokyčiai, aišku, galbūt netrūks iššūkių – be jų juk kiekviename darbe neapsieinama. Apie pirmuosius įspūdžius, atvykus į naująją parapiją, pirmąjį susitikimą su plungiškiais, apie mintis, išgirdus žinią dėl būsimų permainų, – šis pokalbis su kunigu V. Gedvainiu mūsų laikraščio redakcijoje.

– Į Plungę atvykote palikęs tarnystę Tauragėje. Gerbiamas kunige, kaip sutikote žinią, kad Telšių vyskupo sprendimu esate siunčiamas tikėjimo žodį skleisti Plungės parapijos žmonėms?

– Šią žinią sutikau su jauduliu. Nuo 2016 metų vasaros dirbau Tauragėje. Žinote, širdyje ramu dėl to, kad toje parapijoje pavyko padaryti numatytus darbus, kad viskas ten veikia kaip laikrodis. O dėl vyskupo sprendimo – mes, kunigai, esame, galima sakyti, kaip jo kareiviai: kur siunčia, ten ir einame. Mūsų darbe vyksta tam tikra rotacija.
Esu kilęs iš Laukuvos – Žemaitijos pakraščio. Atvykti į Plungę – Žemaitijos centrą (aišku, dar yra Telšiai, bet Jūsų miestas ypatingas) – yra malonu. Plungės parapija įdomi tuo, kad pats jos
pavadinimas – Šv. Jono Krikštytojo parapija – tarsi duoda išskirtinę prievolę, juk šv. Jonas – tai tas, kuris parodė pasauliui Jėzų. Sakoma: pažink Jėzų, ir vaikščiosi šviesoje, būsi Dievo vaikas. Plungės šviesa sklinda ne tik Žemaitijoje – kokia graži šventė pas Jus vyko praėjusį šeštadienį (turima galvoje Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį – red. past.), – bet ir visoje Lietuvoje.
– Gal nauja darbo vieta kelia ir naujų iššūkių?
– Kiekviename darbe pokyčiai sukelia tam tikros sumaišties, kiekvienas pasikeitimas yra iššūkis žmogui. Žinote, sudėtingiausias dalykas šiuo laikotarpiu – požiūris į Bažnyčią. To, kaip dabar darkoma Bažnyčia, tokio puolimo, galima sakyti, nebuvo seniai. Nereikia laukti, kad blogi dalykai įsigalėtų, apie problemas reikia kalbėtis. Šiandien būti kunigu, Dievo ir žmogaus tarpininku, jau yra iššūkis. Kiekvieno kunigo tikslas – parodyti skubančiam žmogui, kad garbė, pinigai yra laikinas dalykas, kad visa tai lieka už linijos, kai ateina laikas. Lieka tik Dievas.
– Gal galite pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais po susitikimo su Plungės parapijos žmonėmis?
– Džiaugiuosi, kad šv. Mišiose dalyvavo daug tikinčiųjų. Mano pirmieji įspūdžiai geri. Labiausiai man įsiminė labai šilti ir šviesūs žmonių veidai. Tai teikia vilties, kad bendravimas su plungiškiais bus malonus. Visų mūsų viltis yra Dievo Motina Marija. O Plungė garsi dar ir tuo, kad turi Lurdo Mariją. Būkime jai dėkingi, prašykime, kad vestų tuo keliu, kur veda Kristaus šviesa, – tada visų mūsų kelionė bus sėkminga.
Artėja naujų mokslo metų pradžia. Rugsėjo 3-iąją visi ta proga susitiksime drauge pasimelsti Plungės bažnyčioje. Mokslo ir žinių diena yra ypatinga šventė ir vaikams, ir tėveliams. Tėvams – tai vilties, moksleiviams – svajonių, siekių diena. Juk jei neturėsime siekių, gyvenime nieko nebus. Ta proga kviečiu visus tikinčius vaikus, mokytojus atnešti po gėlės žiedą mūsų visų Mokytojai – Švč. Mergelei Marijai. Prie Lurdo padėję gėlę paprašykime, kad ji lydėtų mus gyvenimo kelyje – Dangus veikia per mūsų mąstymą.
– Ar jau teko susipažinti su Plungės senelių globos namais? Šios bendruomenės veiklos koordinavimas bus viena iš Jums tenkančių atsakomybių.
– Turiu tam tikros patirties dėl senelių namų. Keičiasi žmonių gyvenimo būdas, todėl, manau, turi keistis ir mąstymas. Gal reikėtų pagalvoti, ar ne geriau garbingo amžiaus tėvus, kitus artimuosius patikėti specialistų priežiūrai, kur jie gaus dėmesio, bus bendraminčių ir bendraamžių apsuptyje, o ne palikti juos namuose ir patiems gyventi nuolat baiminantis, ar tavo artimajam viskas gerai, ar nenutiko kokia nelaimė. Tai, ką klebonas Julius (buvęs Plungės klebonas Julius Meškauskas – aut. past.) padarė dėl Plungės senelių globos namų, – yra vienas šviesiausių jo darbų.
– Tikintieji dažnai išreiškia norą turėti galimybę į bažnyčią patekti bet kokiu laiku. Kokia būtų Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Sutinku, kad bažnyčia turėtų būti atidaryta, bet šiuo metu tam nelabai yra techninių galimybių. Mums reikėtų ieškoti atsakingo, teisėsaugos struktūrose dirbusio žmogaus, kuris budėtų. Šiais laikais pasitaiko visokių piktavalių, todėl palikti maldos namus atvirus, be priežiūros būtų sudėtinga. Tikintieji ir dabar gali patekti į bažnyčią reikalui esant, tik būtina susitarti iš anksto. Beje, čia galima užsukti kiekvieną rytą ir pasimelsti, kai yra aukojamos šv. Mišios.
– Ačiū už išsakytas mintis.
Kalbėjosi Daiva GERIKIENĖ