Kuliuose atidaryta „Kultūros virenė“ – atvira erdvė kūrybingiems žmonėms

Kulių miestelio centre esantis XVIII a. pastatytas mūrinis pastatas per savo gyvavimo istoriją turėjo daugybę paskirčių – jame gyveno bažnyčios tarnai, veikė meistro dirbtuvės, verpykla ir klebonijos virtuvė, sovietiniais laikais – valgykla ir kavinė. Turėjo jis ir ne vieną vardą – žmonių buvo vadinamas Baltuoju mūru, Raudonaisiais rūmais, Nedegančiu namu. Šiuo metu kultūros paveldo objektas išgyvena renesanso laikotarpį: įgyvendinus projektą „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ pastatas rekonstruotas ir transformuotas į „Kultūros virenę“ – atvirą erdvę kūrybingiems žmonėms. Spalio 27 dieną vyko oficialus erdvės atidarymas ir projekto rezultatų pristatymas.

Nedaug mažų miestelių gali pasigirti įgyvendinę tokį ambicingą projektą kaip kuliškiai. Proga neeilinė, tad į iškilmes tądien suvažiavo būrys sveikintojų iš Plungės rajono savivaldybės – meras Audrius Klišonis, vicemeras Žydrūnas Purauskis, Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė. Sulaukta ir iš toliau atvykusių svečių – Seimo nario Jono Varkalio ir kultūros ministro Simono Kairio.
Prieš prasidedant renginiui visiems buvo smalsu pasižvalgyti po istorija alsuojantį pastatą – skliautinės perdangos, iš raudonų plytų ir akmenų sumūrytos sienos. Įspūdis išskirtinis – lyg būtum patekęs į senovinę pilį, o gal net į pačių Valdovų rūmų erdves. Nors virš lauko durų esantis užrašas „Haec domus ardere nescit“ skelbia, kad „šis namas nepažįsta degimo“, atidarymo iškilmės pradėtos pašventinimo ceremonija, kurią atliko klebonas Arvydas Mačiulis – juk sėkmingai veiklai reikia ne tik storų, saugių sienų, bet ir žmonių bendrystės, savitarpio sutarimo, kūrybinio polėkio.
Pirmiausia proga, sukvietusia visus, pasidžiaugė Kulių krašto bendruomenės asociacijos „Alantas“ pirmininkė Agnė Alčauskienė. Ji padėkojo pastato atnaujinimo ir pritaikymo idėjos autorei Raimondai Masalskienei už tai, kad pastūmėjo bendruomenę imtis projekto įgyvendinimo, ir partneriams, tarp kurių – Plungės rajono savivaldybė.
„Jeigu šitas pastatas būtų ne Kuliuose, o Vilniuje ar Kaune – neturėtų kainos“, – sakė sveikinimo žodžius kuliškiams tardamas meras A. Klišonis. „Būna, kad įgyvendiname projektus, sutvarkome erdves, bet jose nieko nėra, niekas nevyksta. Šiuo atveju turinys gimė anksčiau, nei atsirado pati erdvė. Kažkada čia gyvenęs Juozas Tumas-Vaižgantas yra pasakęs, kad deimančiukų reikia ieškoti liaudyje. Kuliuose mes jų tikrai turime. Čia yra žmonių, kurie šiose erdvėse reikš savo mintis, įgyvendins idėjas, realizuos save“, – kalbėjo meras, įteikdamas padėkos gėles R. Masalskienei.
Įgyvendintu kuliškių užmoju, naujai sutvarkytomis patalpomis gėrėjosi ir Seimo narys J. Varkalys. Svečias bendruomenės pirmininkei A. Alčauskienei įteikė trispalvę.
Aktyvia bendruomene, jos iniciatyva įvykdyti puikų projektą džiaugėsi Kultūros ministerijos vadovas S. Kairys. Padėkos raštą ministras įteikė idėjos autorei R. Masalskienei.
Kai visi sveikinimo ir pasigėrėjimo naująja erdve žodžiai buvo išsakyti, Kulių gimnazijos direktorė Inga Blėdienė supažindino susirinkusiuosius su pastato istorija, trumpai apžvelgė jo transformacijas bėgant laikui, taip pat paaiškino erdvei suteikto pavadinimo kilmę – „Kultūros virene“ ji pavadinta dėl name esančio didelio ugniakuro su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą, anksčiau vadinto virene.
Projekte numatyti pastato rekonstravimo darbai jau baigti. Rangovams teko nemažai padirbėti: išsaugotos visos autentiškos detalės, arkinė vidinių erdvių architektūra ir mūsų jau minėta akcentinė pastato detalė – virenė.
Plačiau projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ rezultatus pristatė R. Masalskienė. Projektas pradėtas įgyvendinti 2019 metais. Bendra jo vertė – 1 mln. 80,8 tūkst. Eur. Idėjos įgyvendinimas finansuotas Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų programos „Kultūra“ lėšomis (715,9 tūkst. Eur), Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis (126,3 tūkst. Eur); pastatui rekonstruoti 145,9 tūkst. Eur sumą skyrė Plungės rajono savivaldybės taryba. Projekto vykdytojas ir tvarkybos darbų užsakovas – Kulių krašto bendruomenės asociacija „Alantas“. „Kultūros virenės“ remonto darbų rangovas – UAB „Virbarta“.
Projekte taip pat dalyvauja 12 partnerių iš Kulių, kitų Lietuvos miestų bei Norvegijos, kurie miestelyje kūrė naujas kultūrines paslaugas ir patirtis. Sukurtas „Kultūros virenės“ prekės ženklas ir vizualinis identitetas, vykdyti bendruomenės verslumo mokymai, kūrybinės dirbtuvės. Partneriai pastatė 10 spektaklių. Dar du bus sukurti iki baigiantis projekto įgyvendinimui. Telšių regiono gyventojams iki 2024 m. spektakliai bus parodyti net 28 kartus.
Sofijos festivalio metu liepos mėnesį dalis programos renginių vyko jau rekonstruotose patalpose. „Kultūros virenėje“ sklandžiai praėjo Kulių knygų klubo susitikimas, patogiai ir jaukiai vyko skrybėlių kūrybinės dirbtuvės su kostiumų dailininke Sandra Straukaite, o visas pastato erdves išradingai išnaudojo savo kūrybos ekspozicijas surengę tapytojas Zdenekas Danekas (Čekija), scenografė Renata Valčik (Lietuva) ir garso menininkas Tomoo Nagai (Japonija).
Pirmosios kultūros žiežirbos „Kultūros virenėje“ jau įžiebtos. Pasak R. Masalskienės, dabar Kulių bendruomenės ir Sofijos festivalio organizatorių laukia didelis iššūkis – įpūsti kūrybinę ugnį į šį puikų XVIII a. kultūros paveldo pastatą. Atidarymo metu mintimis apie kūrybinės erdvės ateitį su bendruomene dalijosi meras A. Klišonis ir kultūros ministras S. Kairys.
Užs. Nr. I-740