Praėjusių metų gegužės 20 dieną Kulių kaimo bendruomenės „Alantas“ susirinkimo metu išrinkta nauja pirmininkė Zita Zaborienė. Pralėkė vieneri metai. Kaip sekasi dorotis su naujomis pareigomis? Kalbinome „Alanto“ vadovę.
Prasidėjus pasėlių deklaravimui, vyresniajai specialistei Z. Zaborienei veiklos per akis ir nuolatiniame darbe, bet moteris mielai sutiko skirti valandėlę ir mums. Praėjusieji metai, anot „Alanto“ pirmininkės, niekuo ypatingai ir neišsiskyrė. Surengė naujametinę vakaronę, tradicines Kulių šventes, sutiko per Lietuvą dviračiu važiavusį Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką.
Projektai ir planai
Bendruomenė parengė kelis projektus, o dabar laukia patvirtinimo. Garantuoti kuliškiai tik dėl to, jog jau patvirtintas sveikatingumo projekto finansavimas. Ponia Zita sakė, jog už gautus pinigėlius pirks šiaurietiško ėjimo lazdas, taip pat surengs seminarą apie šį vaikščiojimo būdą, o projektą užbaigs kelione į Palangą. Kuliuose, pasak pirmininkės, jau nemažas būrelis susidomėjusiųjų šia naujove.
O jei būtų patvirtinti visi keturi pateikti projektai (tradiciniai senoviniai amatai, vaikų žaidimų aikštelės įrengimas ir kt.), anot Z. Zaborienės, būtų visai neblogai, nes ir planų planelių jau daugybė.
Kuliškiams ir jų svečiams jau tradicija tapo liepos mėnesį švenčiama Škaplierna. Tad šie metai, anot Z. Zaborienės, – ne išimtis: bendruomenės aktyvas jau planuoja, dėlioja mintis „į lentynėles“, kad šventė pavyktų gerai. Ne gerai, o tiesiog puikiai… Pasak pirmininkės, norisi padaryti kažką tokio, kad žmonėms būtų kuo įdomiau.
Taip pat numatoma ir sporto šventė. Kuliuose, anot moters, gana daug vyresnio amžiaus žmonių, o jaunimas į bendruomenę jungiasi ne itin noriai, tad sporto šventė – pats tas jaunimui pritraukti. Žinoma, įvairūs seminarai, išvykos, vizitai į kitas bendruomenes taip pat reikalauja didesnių ar mažesnių išlaidų. „Kiek galima eiti per žmones ir prašinėti tai tam, tai anam…“ – kalbėjo ponia Zita.
O didžiausias laimėjimas, anot pirmininkės, būtų, jei patvirtintų projektą, kuriam įgyvendinti galima gauti iki 25 tūkstančių litų. Tada nupirktų mikrofonų, tautinių drabužių vokaliniam ansambliui ir muzikos instrumentą. Pirmininkė mano: tikimybė, jog projektas bus patvirtintas, – nemenka, nes praėjusiais metais Kuliai nepateko į sąrašą. Tad viltis kol kas nemirusi…
Senos problemos po truputį sprendžiamos
Kai pirmininkę kalbinome praėjus keliems mėnesiams po paskyrimo vadovauti, moteris guodėsi, kad kuliškiams rūpėjo kapinės, parapijos šarvojimo salė ir tai, kad nėra klebono. Panašu, kad per metus kai kurios bėdos pradėtos spręsti.
Z. Zaborienė džiaugėsi, kad pagaliau pradėta tvarkyti parapijos šarvojimo salė. Anot pirmininkės, labai gerai, kad kuliškiai, nelaimei atsitikus, gali naudotis atnaujintomis patalpomis.
O kad šie darbai prasidėtų, anot Z. Zaborienės, daug jėgų įdėjo ir lėšas „išmušinėjo“ aktyvi bendruomenės narė Vilma Navickienė. Seniūnė Daivutė Petrauskienė taip pat pagelbėjo atsiųsdama į pagalbą žmonių, kurie dirba viešuosius darbus.
Salės prižiūrėtoja Rima Petrikienė džiaugėsi, kad dirba žmonės, sugebantys atlikti remonto darbus. Ir iš tiesų, įžengus į patalpas, pakvipo remontu. Paulius Grigalauskis, Stasys Petrauskas dirbo išsijuosę. Gintas Liutika turėjo ateiti iškalti lubas. O Arūnas Petrauskas žadėjo padaryti metalines žvakides.
Taip pat po truputį į priekį juda ir kapinių plėtimo problema. Nors, kaip sakė bendruomenės pirmininkė, tai lyg ir Savivaldybės rūpestis, tačiau kuliškiai neliko nuošalyje. Žmonės susirinkimuose kalbėdavo, pageidaudavo, kad naujų kapinių neiškeltų kur nors toli, o plėstų senąsias.
O štai klebono Kuliai kaip neturėjo, taip neturi iki šiol. Nors, pasak Z. Zaborienės, teko girdėti kalbų: kai vienuolis Saulius Paulius Bytautas išsikėlė iš Plungės, esą ieškoma klebono, kuris globos ir Kulius. Bet, anot moters, kol kas tai tik kalbos, o ar jos taps realybe, lieka tik spėlioti.
Visiems geras nebūsi
Besiklausant bendruomenės pirmininkės, piršosi viena mintis – negi Kuliuose žmonės gyvena be problemų? Z. Zaborienė atvirai sakė, jog kažkokių didelių, neišsprendžiamų problemų nėra.
Žinoma, nerimą gyventojams kelia verslininko Kazimiero Baginsko fermos augintinių skleidžiama smarvė. Nors, kaip sakė pirmininkė, kol kas dėl to problemų nekyla. Buvę pasvarstymų rinkti parašus ir kreiptis į atitinkamas institucijas, bet… Kol smarvė nedusina, žmonės taip ir laukia, kas bus toliau.
Pavienių skundų būna dėl netvarkingų kelių, dėl vykdomo vandentvarkos projekto.
Žmonės važinėja į darbus Plungėje, Klaipėdoje, Vėžaičiuose… Kiti ūkininkauja. Nors yra ir tokių, kurie dirbti nenori ir gyvena tik iš pašalpų.
Taip jau yra, kad visiems geras nebūsi. Vieni džiaugiasi, kiti visada nepatenkinti: pavyzdžiui, mažai koncertų, bet jų pasiklausyti vis tiek neina. „Dabar, kai sunkmetis, žmonės nelabai kur nori eiti“, – bandė kai kurių kuliškių neaktyvumą teisinti bendruomenės pirmininkė.
Pasak ūkininkės Darinos Valauskienės, kaimo žmonės dabar užsidarę savo kiaute, nebenori bendrauti. „Kaime greitai bus kaip mieste, kai kaimynas nepažįsta kaimyno“, – kalbėjo ūkininkė.
Pagalba
Neiškenčiau nepaklaususi, kaip bendruomenė planuoja išleisti Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos lėšas? Pirmininkė neslėpė, kad tikrai jų nenaudos jokiems renginiams, net parapijos šarvojimo salės remontui neskyrė. Tikslas – kilnesnis. Vykdant vandentvarkos projektą Kuliuose, liko kelios Kumžaičių kaimo gatvelės, tad ir buvo nuspręsta, kad tuos pinigėlius bendruomenė panaudos, prisidėdama prie vandentvarkos projekto.
Nors pokalbio pradžioje Z. Zaborienė ir kuklinosi, jog nieko ypatingo per metus neįvyko, tačiau pasikalbėjus tapo aišku, jog problemos sprendžiamos, gyvenimas Kuliuose verda.
O savo pasėlių deklaruoti užėjusi ūkininkė pirmininkei pagyrų negailėjo. Pasak jos, daug kas nuo pirmininko priklauso. Taip, tiesa, nuo vedlio priklauso nemažai, tačiau reikia pripažinti ir tai, kad be pagalbos iš šalies vargu ar vienas žmogus pavežtų šį vežimą.
Tad Z. Zaborienės klausėme, ar sulaukia kitų bendruomenės narių pagalbos? „Kartais keistai atrodo, kad bendruomenė yra tarsi atskira organizacija, kad jai nepriklauso nei seniūnija, nei biblioteka, bet juk taip nėra, visi mes esam ta pati bendruomenė“, – atviravo ponia Zita. Anot jos, padeda ir bibliotekos vedėja Laima Tamašauskienė, ir seniūnė, ir seniūnaičiai. O kai reikia, ir kiti vietiniai kimba į pagalbą.
