Dalijamės svarbiausiais faktais apie stipriausią pasaulyje organizaciją, sukurtą prieš daugiau nei 70 metų.
Kodėl ji buvo sukurta? Kokią reikšmę ji turi mūsų šalies ramybei ir pasaulio taikai?
Bandysime atsakyti į šiuos ir kitus klausimus.
Laisvei ir saugumui užtikrinti
Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, įkurtą 1949 m. ir sutrumpintai vadinamą NATO, sudaro Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės, kurias vienija pagrindinis tikslas – politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti visų Aljanso narių laisvę ir saugumą.
NATO buvo kuriamas siekiant apsiginti nuo Sovietų Sąjungos. Tačiau per daugelį metų keitėsi globali saugumo aplinka, atsirado naujų grėsmių ir išbandymų. Aljansui teko įvertinti visas rizikas ir adaptuotis, kol galiausiai NATO į pasaulio istoriją įsirašė kaip stipriausia ir tvariausia visų laikų gynybinė kolektyvinė organizacija, gyvuojanti bei aktuali iki šiol.
Suprato Kremliaus grėsmę
Grėsmės, kylančios iš Rytų, buvo pastebėtos dar 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymą ir karine agresija destabilizuojant Rytų Ukrainą. Tuomet NATO suprato, kad Rusijos grėsmė nuo 1949 m. iš tiesų niekur nedingo, todėl suspendavo praktinį bendradarbiavimą su Rusija ir ėmėsi žingsnių stiprinti atgrasymą ir viso Aljanso gynybą.
Nors Vakarai ilgą laiką matė Rusiją, kokią ją būtų norėję matyti – besilaikančią tarptautinės teisės, demokratišką, bendradarbiaujančią, – Kremliaus kariniai veiksmai Sakartvele, Ukrainoje ir kitose šalyse sąjungininkus skatino keisti suvokimą ir vėl grįžti prie ištakų – kolektyvinės gynybos.
Lietuvai savo teisę teko „užsidirbti“
Nuo 1994 metų Lietuva sąžiningai vykdė visas reformas ir kitus būtinus veiksmus, kad galėtų tapti Aljanso nare. Tik po 10 metų – 2004-aisiais – išaušo toji diena – kovo 29-oji, kuomet Lietuva oficialiai tapo visateise NATO nare.
Tuomet Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, kurie iki šių dienų nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę.
Kokios Lietuvos pozicijos Aljanse?
Pirma, kaip NATO narė Lietuva dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – mūsų šalis turi savo atstovus visose svarbiausiose NATO institucijose.
Antra, Lietuva intensyviai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir įvairiose Aljanso iniciatyvose Balkanuose, Afganistane, Irake ir kituose regionuose.
Trečia, Lietuva pagal nacionalinius ir NATO reikalavimus plėtoja kariuomenę, vysto oro gynybos ir karinius pajėgumus, tuo stiprindama ne tik kolektyvinį atgrasymo ir gynybos efektyvumą geografiškai pažeidžiamame NATO rytiniame flange, ypač – Baltijos valstybėse, bet ir didindama savo nacionalinius gebėjimus reaguoti į galimas grėsmes.
Suteikia saugumo garantijas
NATO šiandien yra laikoma efektyviausia pasaulyje tarpvalstybine kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai patikimiausias saugumo garantijas. Pavyzdžiui, NATO Baltijos šalyse vykdo oro policijos misiją, kurios tikslas – saugoti Baltijos šalių oro erdvę taip užtikrinant NATO oro erdvės vientisumą ir saugumą.
Priklausymas Aljansui Lietuvai yra ypač svarbus, nes turime sieną su Rusija (Kaliningradu) ir jos sąjungininke Baltarusija. NATO šias dvi kaimynines valstybes atgraso nuo pagundos išbandyti Lietuvos pajėgas.
Taip pat šis Aljansas yra transatlantinis politinis forumas, priklausydama jam, Lietuva atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį, užtikrina palankias sąlygas šalies ekonominei ir technologinei plėtrai bei užsienio investicijoms.
Kas vadovauja NATO?
Aukščiausia ir didžiausią galią turinti NATO institucija yra Šiaurės Atlanto taryba, kurią sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai.
Nuo 2014 metų Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius JensasStoltenbergas. Pagrindinė jo pareiga – konsultacijų ir sprendimų priėmimų proceso visame Aljanse koordinavimas bei plėtojimas.
Nedelsiant padidino pajėgumus
Po didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą šių metų pradžioje sąjungininkai suaktyvino NATO gynybos planus ir dislokavo tūkstančius papildomų karių iš abiejų Atlanto pusių.
Daugiau nei 40 tūkst. karių, taip pat reikšmingi oro ir karinio jūrų laivyno ištekliai dabar yra tiesiogiai NATO vadovaujami rytinėje Aljanso dalyje, o dar šimtai tūkstančių remiami iš sąjungininkų nacionalinių dislokacijų.
Taip pat NATO nedelsiant įkūrė keturias naujas daugianacionalines kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, be esamų kovos grupių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Aštuonios kovinės grupės tęsiasi visame NATO rytiniame flange – nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Juodosios jūros pietuose.
Visi šių metų pokyčiai, patobulinti gynybos planai, iš anksto paskirtos pajėgos akimirksniu ginti konkrečias Aljanso nares yra didžiausias NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pertvarkymas nuo Šaltojo karo laikų.
Maskvos grasinimus vertina rimtai
NATO laikosi nuostatos, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos teiginiai apie Ukrainos biologinio ginklo programą yra nepagrįsti ir absurdiški. Nors į šią grėsmingą ir neatsakingą branduolinę retoriką vertėtų žiūrėti rimtai, svarbu nebūti įbaugintiems.
NATO siunčia aiškią žinią Rusijai, kad branduolinio karo laimėtojų nebūna, todėl jo niekada nereikėtų kariauti.
Primenama, kad bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas iš esmės pakeistų karo Ukrainoje pobūdį ir Rusijai tai turėtų itin skaudžių pasekmių.
Pirmą kartą susitiks Vilniuje
Praėjusią savaitę Aljanso vadovas J. Stoltenbergas pranešė, kad kitų metų liepos 11–12 dienomis pirmą kartą NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje.
Šią žinią paskelbęs socialiniame tinkle „Twitter“ Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad laukia sąjungininkų ir partnerių susitikimo. Ir pridūrė: „Susidūrę su kruvinu Rusijos karu Ukrainoje, esame vieningi ir solidarūs, įsipareigoję kolektyvinei gynybai.“
NATO viršūnių susitikimas į Lietuvą sukvies įtakingiausius pasaulio politikus ir tarptautinės žurnalistų bendruomenės atstovus.
Nuotr. iš LR Krašto apsaugos ministerijos archyvo
Nuotr. iš NATO archyvo
