„Kuprotą tik „grabas“ ištiesins…“

Ketvirtadienį į posėdį rinkosi Plungės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Vienas iš darbotvarkės klausimų buvo Savivaldybės kontrolierės pavaduotojos Laimos Jurgutienės parengta Alsėdžių miestelio Makščių gatvės papildomų darbų pirkimo vertinimo ataskaita. Išklausę ją, komiteto nariai skaudžiomis priekaištų rykštėmis nupliekė Savivaldybės administracijos direktorių Albertą Krauleidį.

Atsakė į STT užduotus klausimus
Priminsime, kad Alsėdžiuose esančios Makščių gatvės remontas – skandalingai pagarsėjęs reikalas. Aršios diskusijos prasidėjo 2015-ųjų pabaigoje, kai Savivaldybės administracijos skelbtą šios gatvės rekonstravimo darbų konkursą laimėjo ne mažiausios kainos užsiprašiusi, o 115 tūkstančių eurų brangesnį, bet kažkodėl ekonomiškai naudingiausiu pripažintą pasiūlymą pateikusi uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“. Su įmone sutartis pasirašyta 2015 metų lapkričio 26 dieną. Dar priminsime, kad Savivaldybė Makščių gatvės remonto darbams buvo numačiusi 209 tūkstančius eurų, o nupirko už 306 tūkstančius.
Ieškodami teisybės, Savivaldybės tarybos opozicijos atstovai parašė skundą Generalinei prokuratūrai. Ši jį perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). STT, nagrinėdama skundą, pasigedo kai kurių duomenų, tad 2016 metų lapkričio 21 dieną kreipėsi į Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kad ji atliktų ribotos apimties tikrinimą ir pateiktų ataskaitą.
„Niekaip mes „neišbrendame“ iš tos Makščių gatvės. Vieną tyrimą atlikome anksčiau. Dabar – dar ir pakartotinį. Tikiuosi, kad šis bus paskutinis“, – prieš pristatant ataskaitą kalbėjo Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė.
Kontrolės komiteto pirmininkas Robertas Endrikas kontrolierių atliktą darbą vertino teigiamai: „Per daug negirsiu, bet pasakysiu, kad ištirta ir surašyta labai objektyviai. Dirbant po vienu stogu su Savivaldybės administracija gal ir nėra lengva išlikti objektyviems, bet jums pavyko.“
Savivaldybės kontrolierės pavaduotoja L. Jurgutienė sakė turėjusi atsakyti į tris STT užduotus klausimus. Visi jie buvo susiję ne su 2015 metų lapkričio 26 dieną Savivaldybės administracijos ir „Plungės lagūnos“ pasirašyta sutartimi, o su papildomais Makščių gatvėje atliktais darbais, dėl kurių neskelbus naujo konkurso 2016-ųjų rugsėjo 2-ąją tarp užsakovo ir rangovo buvo sudaryta dar viena sutartis.
Pirmiausia STT domėjosi, ar organizuojant ir vykdant Makščių gatvės remonto darbų pirkimo konkursą buvo numatytos sąlygos papildomiems darbams atsirasti ir procedūra jiems įsigyti. L. Jurgutienės atsakymas į šį klausimą – neigiamas. Kontrolierės pavaduotoja ataskaitoje nurodo, kad 2015 metų lapkričio 26 dieną pasirašytoje sutartyje pateikta fiksuota objekto kaina – 306 335 eurai. Už šiuos pinigus rangovas privalėjo padaryti viską, kas numatyta sutartyje – paruošti techninį projektą ir atlikti visus rekonstravimo darbus.
Kokie tie papildomi darbai? Darbas vienas – suprojektuoti ir įrengti konstrukciją, apsaugančią po gatvės važiuojamąja dalimi esantį požeminį rūsį, apie kurį pasirašydamas pirmąją sutartį rangovas esą nežinojo. Ar tikrai? Tai domino ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri klausė, ar šis darbas galėjo ir turėjo būti numatytas pirmojoje sutartyje.
L. Jurgutienės įsitikinimu, rangovas žinojo apie požeminį rūsį. Pasiūlymas apsaugoti jį buvo pateiktas ir užfiksuotas viešame susirinkime. Vadinasi, šis darbas privalėjo būti įtrauktas į pirmąją sutartį ir negali būti traktuojamas kaip papildomas, apie kurį neturėta informacijos.
Kontrolierės pavaduotojos teigimu, Savivaldybės administracija neužtikrino tinkamo sutarties įgyvendinimo. Pirma, dėl to, kad nekontroliavo terminų. Mat rangovas techninį projektą turėjo paruošti per tris mėnesius po sutarties įsigaliojimo (įsigaliojo 2015 m. gruodžio 1 d.), o tai padarė tik 2016 metų liepos 4 dieną, t. y. praėjus septyniems mėnesiams. Laiku negavę projekto, atsakingi Savivaldybės administracijos darbuotojai nesiėmė jokių priemonių. Tai, kad užsakovas rangovui nekėlė reikalavimų vykdyti prievoles, rodo, jog Savivaldybės administracija nebuvo suinteresuota, kad sutartis būtų tinkamai ir laiku įgyvendinama. Tokio neveikimo priežastis gali būti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme nurodytų interesų konfliktų pasekmė.
Ataskaitoje akcentuojama, kad Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, kuri yra svarbus asmuo organizuojant konkursus ir kontroliuojant rangovų vykdomus darbus, yra deklaravusi savo sutuoktinio Dariaus Bieliausko sąsajas su „Plungės lagūna“. Taip pat pateikusi pranešimą dėl nusišalinimo tais atvejais, kurie susiję su „Plungės lagūna“. Savivaldybės administracijos direktorius A. Krauleidis Ž. Bieliauskienės pranešimą yra perdavęs Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjui Vytautui Tumui, tačiau toliau jokie veiksmai neatlikti, Savivaldybės administracija nenurodo, kas turėtų būti atsakingas tada, kai Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja, vengdama interesų konflikto, nusišalina. Vadinasi, atsakingo asmens tais atvejais nėra.
Į STT klausimą apie padarytą žalą L. Jurgutienė atsakė, kad jos nebuvo nustatyta. Mat pagal pirmąją sutartį rangovas atliko tik dalį darbų, kurių vertė 145 251 euras, pagal antrąją – darbai atlikti, tačiau už juos nesumokėta. Šiuo metu Makščių gatvės rekonstravimas yra sustabdytas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamo vertinimo.
„Direktoriau, ko Jūs laukiate?“
Po ataskaitos pristatymo kaip reikiant kliuvo Savivaldybės administracijos direktoriui A. Krauleidžiui.
„Teisinga liaudies išmintis, kad kuprotą tik „grabas“ ištiesins… Visi viską žino, viską mato, bet kas iš to? Ogi nieko. Direktoriau, ko Jūs laukiate? Blogiausio scenarijaus? Taip būti negali. Negi Jums neskauda nuo to, kad mes vis kalbame, vis priekaištaujame?“ – pyko R. Endrikas. Jam pritarė komiteto narė Asta Beierle Eigirdienė: „Visi suprantame, kas vyksta, bet niekas nieko nedaro. Direktoriau, pagaliau turi kažkas keistis!“
A. Krauleidžiui neliko nieko kito, kaip bandyti teisintis: „Reikalas sudėtingas, bet žiūrėsime, kaip nors spręsime. Atleisti Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėją per menki motyvai. Gal Juridinis ir personalo administravimo skyrius sugalvos, kaip čia ką pakeisti. Vedėjai iš anksto nusišalinti ne visada išeina, juk nežino, kuri įmonė laimės, tad reikės ieškoti kitų būdų interesų konfliktams išvengti.“
Kontrolės komiteto nariai A. Krauleidžio klausė, kaip vyksta VPT tyrimas dėl tos pačios Makščių gatvės rekonstravimo. „Viešųjų pirkimų tarnyba jau atsiuntė savo išvadas, bet dar nespėjau įsigilinti, kas ten rašoma. Kaip supratau, mums liepiama nutraukti sutartį su „Plungės lagūna“. Vadinasi, turėsime įvertinti atliktus darbus ir skelbti naują konkursą“, – atsakė jis.
VPT išvados
Išties Viešųjų pirkimų tarnybos kovo 27 dieną pateiktos minėtojo pirkimo vertinimo išvados taip pat nepalankios Savivaldybės administracijai. Rasta daug pažeidimų, dėl kurių, kaip minėjo A. Krauleidis, sutartį, kurią 2015 metų lapkričio 26 dieną pasirašė Savivaldybės administracija ir „Plungės lagūna“, liepiama nutraukti.
VPT tyrėjai pirmiausia pasigedo argumentų, dėl ko tiekėjas buvo pasirinktas ne supaprastinto atviro konkurso būdu, kaip nurodyta paraiškoje, o supaprastintų skelbiamų derybų būdu, ir kodėl taikytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, o ne mažiausia kaina.
Įtarimų sukėlė ir viešojo pirkimo sąlygose buvęs nurodymas, kokią techniką ir įrenginius turi turėti tiekėjas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti sutartį. Atsižvelgdami į tai, kad rekonstruojamos gatvės ilgis – tik 0,596 kilometro, o techninis projektas perkamas kartu su darbais, tyrėjai konstatavo, kad reikalavimai technikai ir įrenginiams yra nepagrįsti ir neproporcingi pirkimo objektui.
Tyrėjai priekaištų turėjo ir dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lentelės, kurioje neįprastai mažas lyginamasis svoris tenka kainai (tik 60 balų iš 100, nors rekomenduojama už mažiausią kainą skirti ne mažiau kaip 80) ir daug balų skiriama už projekto vadovo parengtus projektus (net 30). Beje, būtent šis kriterijus ir lėmė, kad konkursą laimėjo ne mažiausiai kainavęs, o 115 tūkstančių eurų brangesnis pasiūlymas. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba prašė, kad Savivaldybės administracija taikomus kriterijus pagrįstų, ši argumentų nepateikė. Tokiais savo veiksmais perkančioji organizacija neužtikrino pirkimų tikslo įgyvendinimo ir pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus.
Atsižvelgiant į nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti 2015 metų lapkričio 26 dieną pasirašyta Makščių gatvės Alsėdžių miestelyje rekonstrukcijos projekto ir darbų sutartis, VPT nuomone, turėtų būti nutraukta ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas viešasis pirkimas.
Viešųjų pirkimų tarnyba, Savivaldybės kontrolieriai, Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas konstatavo tą patį: Alsėdžiuose esančios Makščių gatvės remonto darbų viešasis pirkimas prasilenkia su Viešųjų pirkimų įstatymu. Pasirinktąjį ekonomiškai naudingiausią variantą visi vertina neigiamai, tik Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai jis kažkodėl pasirodė pats geriausias. „Tas ekonomiškai naudingiausias iš tikrųjų yra brangiausias ir nuostolingiausias biudžetui. Tai kur tas naudingumas?“ – per Kontrolės komiteto posėdį piktinosi R. Endrikas. Na, o pateiktosios išvados tik dar kartą įrodo, kad mūsų Savivaldybėje esama ir korupcijos apraiškų, ir viešųjų ir privačių interesų painiavos.