Į posėdį rinkosi Plungės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai pirmininkauja Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis. Aptartas patalpų, kurios būtų tinkamos laikinai apgyvendinti žmones, sąrašas.
Kaip sakė už civilinę saugą atsakingas Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Česlovas Puidokas, patalpų, kurias galima pritaikyti skubiam laikinam žmonių apgyvendinimui, sąrašas patvirtintas dar 2010 metais, 2012-aisiais ir 2013-aisiais jis koreguotas. Dabar esą vėl pribrendo reikalas šia tema padiskutuoti.
Į minėtąjį sąrašą įtraukiamiems objektams Vyriausybė kelia tam tikrus reikalavimus. Patalpos turi būti greitai pritaikomos gyventojams paslėpti ir apsaugoti. Statinyje turi tilpti ne mažiau kaip 100 žmonių, jis turi būti tvirtos konstrukcijos, kad būtų gera vėdinimo sistema, kuo mažiau langų ir kt.
2010 metais sudarytame sąraše buvo 26 objektai, kuriuose ekstremalios ar karo padėties atveju būtų apgyvendinami žmonės. Dabar tas sąrašas papildytas, nes rajone atsirado naujų evakuacijai tinkamų patalpų. Anot Č. Puidoko, laikinam apgyvendinimui (iki 3 parų) labiausiai tinka mokyklos. Mat jos šildomos, yra sąlygos ruošti maistą, sanitariniai mazgai. Be miesto ir kaimų mokyklų, į sąrašą įtraukiami ir kultūros centrai, kaimo bendruomenių pastatai.
Č. Puidoko duomenimis, šiuo metu rajone yra 36 458 gyventojai, numatytuose objektuose paslėpti pavyktų daugiau nei 17 tūkstančių žmonių. Idealiausia vieta – Sporto ir rekreacijos centro (vadinamoji žirgyno) salė, kuri išklota minkšta danga, tad žmonėms būtų patogiausia miegoti.
Komisijos nariai domėjosi: jei kiltų, tarkim, karo pavojus, kaip gyventojai būtų įspėjami, kur jie turėtų rinktis, ar visiems privaloma evakuotis? Pasak Č. Puidoko, gyventojai būtų įspėjami įvairiais būdais: įjungiant sirenas, per radijo stotis, žinutėmis į mobiliuosius telefonus. „Apie pavojų įspėjančias sirenas mes profilaktiškai įjungiame du kartus per metus. Ir žinote, ką pastebėjome? Kad žmonėms tos sirenos vienodai šviečia, niekas neskambina, nesidomi, kas nutiko, ką daryti“, – pasakojo civilinės saugos specialistas. Jo nuomone, gyventojams rinktis patogiausia būtų prie savo rinkimų apylinkės būstinės, o ten jie jau būtų nukreipti į evakuacijos vietas. „Žmogus gali rinktis, ar jam išeiti iš savo namų, ar pasilikti, bet, jei kyla reali grėsmė gyvybei, evakuacija gali būti vykdoma ir per prievartą“, – tvirtino Č. Puidokas.
Po posėdžio evakuacijai skirtų objektų sąrašą dar žadėta pakoreguoti, na, o galutinė jo versija atsiras Savivaldybės interneto svetainėje.
