Vasara vilioja turistus daugiau laiko praleisti gamtoje. Vis daugiau lankytojų, ypač užsieniečių, atvykusių į Žemaitijos nacionalinį parką (ŽNP), nori pasivaikščioti pažintiniais takais.
Žemaitijos nacionaliniame parke įrengti aštuoni pėsčiųjų takai, kurių ilgis nuo 0,5 iki 4 km. Platelių ežerą juosia 24 kilometrų žiedinis dviračių takas.
4,1 km ilgio Šeirės takas prasideda Platelių apžvalgos aikštelėje. Iš ten matyti didžiausias ir giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras su Pilies, Veršių salomis, Pliksale, Šventorkalnio pusiasaliu ir Plokštinės miškais. Takas toliau vingiuoja per mišką Platelių ežero pakrante, nuveda prie paslaptingojo Piktežerio ir lieptu per Gaudupio pelkę parveda atgal. Viena jo dalis pritaikyta dviratininkams. Ji įsilieja į 24 km dviračių taką.
1 km ilgio Giliuko ir Kaštoniuko takas Platelių dvaro parke yra skirtas mažiesiems turistams.
Šalia Šaltojo karo ekspozicijos esantis 3 km ilgio Plokštinės pažintinis takas vingiuoja Plokštinės miško kalvomis, buvusios sovietų karinės bazės teritorijoje, pro Pilelio šaltinį – hidrogeologinį gamtos paminklą. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių, nes teka į rytus.
Nuo Šaltojo karo ekspozicijos keliaujant į rytinę ežero pakrantę, nuo Plokštinės tako maždaug 2,5 km nutolęs 2,3 km ilgio Paplatelės pažintinis takas. Šių apylinkių reljefą prieš 13–13,5 tūkstančio metų suformavo paskutinis ledynas. Kalvų aukštis siekia iki 189 metrų virš jūros lygio. Takas vingiuoja miškais apaugusiomis kalvomis, Sultekio tvenkinio pakrantėmis. Jam žaismingumo suteikia medinės skulptūros, o iš 5 metrų aukščio apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į tvenkinį ir jį juosiančius spygliuočių miškus.
Iš Platelių vaizdingu keliu važiuojant į Žemaičių Kalvariją pro Gegrėnus, galima sustoti čia įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir pasivaikščioti 1,6 km ilgio Gegrėnų piliakalnių taku. Čia yra du I tūkst.–XIII a. piliakalniai, kuriuose stovėjo 1253 m. istorijos šaltiniuose minima kuršių Ceklio žemės pilis Gegrė (Zegere). Jie stūkso abipus bevardžio upelio: kairiajame krante – mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis (I), dešiniajame krante – antrasis (II), įrengtas, manoma, jau II tūkstantmečio pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį. Du X–XIII a. kapinynai rasti šalia antrojo piliakalnio. Statūs, iki 15 metrų aukščio piliakalnių šlaitai, nemažas aukščio skirtumas tarp kalvų viršūnių ir slėnių, sukuria labai raiškų reljefą, panoramines erdves.
Nuvykus į Žemaičių Kalvariją, verta pasukti Barstyčių link vedančiu keliu, kuriuo pavažiavus apie 4 kilometrus galima nusukti į dešinę ir aplankyti Gardų ozo taką. Keliaudami šiuo 1 km ilgio taku pamatysite Gardų ozą – ilgą, siaurą kalvą, sudarytą daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidarė iš nuogulų, kurios klostėsi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose prieš 12–13 tūkstančių metų. Iš nuo kalvos viršuje esančios apžvalgos aikštelės atsiveria šių vietovių kraštovaizdis su širdelės formos sala dirbtiniuose tvenkiniuose.
Toliau keliaujant Barstyčių keliu, pro Šarnelės kaimą, – medinė rodyklė „Vytauto Mačernio kapas“. Nuo čia pasukus į kairę ir apie 2 kilometrus pavažiavus miško keliuku patenkama į automobilių stovėjimo aikštelę, nuo kurios prasideda V. Mačernio gimtinės takas. Šis 545 metrų takelis veda prie 1944 m. Žemaičių Kalvarijoje nuo sviedinio skeveldros žuvusio poeto kapo. Artimieji velionį išsivežė atgal į Šarnelę, kur ir palaidojo – vidury laukų, tėviškės laukelyje, kurį jis buvo labai pamėgęs, tarp aukštų pušų, eglių ir ąžuolų, kur dažnai ateidavo… Nepraeikite pro Kerpauskų šaltinį.
Iš Barstyčių galima pasukti į kairę ir žvyrkeliu važiuoti į Platelius pro Mikytų kaimą. Apie 600 metrų į kairę – Mikytų alkakalnis (I tūkst. vid.–II tūkst. pr.), kuriame įrengtas 1 km ilgio pažintinis takas. Padavimai apie šį alkakalnį mena, jog jis esąs supiltas švedų. Senovėje čia buvo aukojamos aukos dievams ir pan. Šiaurinėje alkakalnio pusėje – mitologinis akmuo su velnio pėda. Pasakojama, jog šiuo rieduliu velnias sugriovė Alkos kalne stovėjusią bažnyčią. Vėliau bėgdamas įmynė savo pėdsaką. Rytinėje alkakalnio pusėje – maldų (aukų) šulinys. Maždaug 2 m skersmens, iki 50 cm gylio piltuvėlio formos duobė, grįsta akmenėliais.
ŽNP teritorijoje, prie Šaltojo karo ekspozicijos, yra įrengta Plokštinės gamtos lobių trasa, kurioje – Plokštinės miško paslaptys ir įtraukiančios užduotys, dievukų ir dvasių šnabždesiai, Vyriausiasis medis ir partizanų kovų aidai…
Žemaitijos nacionalinio parko takais galite keliauti savarankiškai arba su gidu, jo paslaugas užsisakę iš anksto Platelių lankytojų centre. Informaciją apie takus Jūs galite gauti apsilankę ŽNP tinklalapyje http://www.zemaitijosnp.lt/lt/turiz
mas/pesciuju-dviraciu-takai/ arba užsukę į Platelių lankytojų centrą, kuriame galėsite įsigyti ir takų lankstinukų.
Aušra BRAZDEIKYTĖ
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus
specialistė (gidė)
