Būna gyvenime momentų, kurių tiesiog reikia išlaukti, o kai tai įvyksta, norisi dalytis su visais tuo džiaugsmu – juk taip gera, kai tai, apie ką svajojai, ima ir išsipildo. „Su direktoriumi (Žemaičių dailės muziejaus direktoriumi Alvidu Bakanausku – aut. past.) seniai turėjome idėją pradėti dirbti su vaikais, bet vis neturėjome kaip: trūko tam tinkamų sąlygų“, – sako Jūratė Motužienė. Šiandien ji laiminga – po Žemaičių dailės muziejaus sparnu glaudžiasi vaikų dailės studija „Čiurlioniukai“. Glaudžiasi ne ištaiginguose Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, kur įsikūrusi muziejaus administracija, o visai kitame pastate – Advokato namelyje Laisvės alėjoje. „Mums čia – ideali vieta“, – pažymi pašnekovė. Jūratė – Žemaičių dailės muziejaus dailininkė-dizainerė, o dabar dar ir šios studijos vadovė. Nesutikti su Jūrate negalima. Advokato namas, rodos, lyg tam ir buvo prikeltas – vaikų kūrybai.
J. Motužienė nusišypsojo – esą net negali kilti klausimų, kodėl studijai buvo išrinktas būtent „Čiurlioniukų“ pavadinimas – kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra palikęs ryškų pėdsaką Plungėje, čia mokėsi muzikos, čia pradėjo piešti. „Jokio kito varianto pavadinimui net nebuvo“, – pridūrė ji. Jūratės galvoje ir gimė ši mintis. Taigi studija, kaip minėta, įkurta Žemaičių dailės muziejaus iniciatyva, o renovuotame Advokato namelyje veiklą vykdo nuo praėjusių metų rudens.
„Esame muziejaus padalinys. Namelis po renovacijos buvo patikėtas muziejui. Kai pradėjome mąstyti apie jo įveiklinimą, tai iškart supratome, jog būtent dailės studiją vaikams norime atidaryti“, – aiškino studijos vadovė. Panašu, kad mintis pasiteisino: šiandien čia noriai renkasi vaikai, čia jie turi galimybę prisiliesti prie meno ir kartu paįvairinti savo laisvalaikį.
„Labai man čia patinka, nes galiu išbandyti kažką daugiau, nei paprastai darome mokykloje“, – kalbėjo studijoje sutikta dešimtmetė Liepa. Malonu Jūratei išgirsti tokius žodžius – kaip kitaip, juk ji labai stengiasi sudominti į studiją ateinančius vaikus. Kaip pabrėžė vadovė, jei užsiėmimuose būtų tik piešiama, vaikams tiesiog nebūtų įdomu. „Viską stengiamės daryti žaismingai. Stengiuosi pasiūlyti išbandyti jiems kuo įdomesnių technikų, į pagalbą pasitelkdama įvairias priemones. Juk jei vaiko nesudominsi, jis čia tikrai nebeateis. Todėl neretai man tenka verstis per galvą bandant sudominti vaikus, bet, atrodo, kol kas pavyksta, idėjų dar nepritrūkau“, – pasakojo J. Motužienė ir pridūrė, jog atėjusiems į studiją vaikams reikia turėti tik du dalykus – norą kažką daryti ir fantazijos. Iš to ir gimsta patys nerealiausi darbai.
Vaikams čia patinka, o laikas studijoje praskrieja greitai. „Dvi valandos užsiėmimų mums ištirpsta kaip sniegas vasarą. Studijoje ne tik piešiame, bet ir atrandame laiko pabėgioti kieme, pabendrauti“, – kalbėjo Jūratė. Tarp veiklų neretai – ir galimybė vaikams apsilankyti Žemaičių dailės muziejaus pristatomose parodose Mykolo Oginskio rūmuose, įdomūs susitikimai su menininkais. „Čiurlioniukai“ turėjo edukaciją su tapytojais Antanu Šeronu ir Gintautu Vaičiu, smagu jauniesiems dailininkams buvo išbandyti rankų darbo popieriaus gamybą su gerai žinome menininke Elvyra Katalina Kriaučiūnaite. „Tokiais susitikimais, parodų lankymu norime, kad vaikai „prisijaukintų“ tas parodas, atrastų susidomėjimą menu, pažintų M. Oginskio rūmus“, – pažymėjo Jūratė.
J. Motužienės manymu, vaikus į studiją traukia tai, jog čia jie nėra įstatomi į rėmus ir rimtus įsipareigojimus. Studijoje galima apsilankyti kad ir vieną kartą, o jei yra noro – tapti nuolatiniu lankytoju. Atėjusieji kaskart sumoka vienkartinį mokestį, visas užsiėmimui reikalingas priemones vaikai gauna.
Šiuo metu „Čiurlioniukų“ dailės studiją lanko dvi grupės 7–11 metų vaikų. Čia, kaip sakė Jūratė, laiką leidžia apie 30 vaikų, tarp kurių – du ukrainiečiai. Renkamasi antradieniais ir trečiadieniais. Įdomu tai, kad ir per vasarą studija durų neuždaro. „Į stovyklas galbūt ne visos šeimos turi galimybę išleisti savo vaikus, tai mes esame pasiruošę dirbti per visą vasarą. Gal kažkiek pakoreguosime darbo laiką, bet mūsų tikslas yra suteikti vaikams užimtumą ir pasibaigus mokslo metams“, – dėstė studijos vadovė.
J. Motužienė džiaugiasi, kad studijoje besilankantys vaikai yra smalsūs, noriai išbando jos siūlomas idėjas, visada degančiomis akimis laukia, ką jų mokytoja pasiūlys daryti šį kartą. „Gal ir netaps jie dailininkais, bet jų akiratis labai plečiasi. Mano tikslas yra parodyti vaikams kuo daugiau įvairiausių technikų, kad pamatytų, kaip gali būti įdomu piešti“, – kalbėjo Jūratė.
Advokato namelis neretai dūzgia nuo vaikų šurmulio, kaip sakė Jūratė, čia stogas kilnojasi nuo jaunųjų dailininkų emocijų. Džiugu, kad Jūratė turi pagalbininkę. Šešiolikmetė Nerija – jaunoji muziejaus savanorė, kuri padeda studijos vadovei surikiuoti darbus, paruošti priemones, taip darbas kur kas sklandžiau vyksta.
Jūratė užsiminė, jog jų planuose – galimybė parengti neformaliojo ugdymo programą, kad studiją „Čiurlioniukai“ atrastų ir imtų lankyti ypač daile besidomintys vaikai.
