Lėtinių streso sukeltų ligų daugėja – su šia nuomone sutinka visi gydytojai. Nors jos dažniausiai turi lėtinį pobūdį, tačiau neretai tampa ir tiesiogine mirties priežastimi. Lėtinis stresas, nuovargis, nesubalansuota mityba, hipodinamija daro didžiulę neigiamą įtaką psichikai, endokrininei, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms bei apskritai viso organizmo veiklai.
„Perdegimo simptomus“ galime atpažinti
Kaip sako Plungės Sg konsultacinės klinikos medikai, kai žmogus nejaučia streso, nedideli adrenalino kiekiai padeda organizmui greičiau mąstyti bei judėti, degina riebalų atsargas. Taip pat dėl šio hormono, būdami kritinėje situacijoje, neprarandame blaivaus proto ir nenuleidžiame rankų, o atvirkščiai – padidėjus adrenalino išmetimui, įsijungia „gelbėjimosi“ režimas, žmogus būna ypač energingas, veiklus, greitai mąstantis.
Tačiau kai ilgą laiką keliame sau tikslus ir reikalavimus, viršijančius organizmo galimybes, atsiranda vadinamųjų „perdegimo“ simptomų. Pasak gydytojų, juos atpažinti visai nesunku. Tai galvos ir nugaros skausmai, miego sutrikimai arba visiškai nepaaiškinami, kai kuriose kūno vietose atsirandantys skausmai. Jei pradėjo silpnėti imunitetas, sumažėjo atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms, atsirado nemotyvuotas pyktis, kraujospūdžio svyravimai, jeigu „neįprastai“ elgiasi virškinimo sistema – norite labai daug valgyti arba visiškai nieko nevalgote, jeigu nenorite eiti į darbą, nuolat jaučiate nuovargį, jums niekas neįdomu, kankina nerimas ar depresija – gali būti, kad jūsų organizmą „užpuolė“ stresas.
Nuo streso pirmiausia kenčia širdis
Anot gydytojų, širdies ir kraujagyslių sistemos harmoningai veiklai ypač pavojingi lėtiniai emociniai išgyvenimai bei stresas. Išgyvenant didelę įtampą, į kraują plūsta pagrindiniai streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis, ypač neigiamai veikiantys širdies ir kraujagyslių veiklą. Streso hormonai dažnina širdies ritmą, didina deguonies poreikį širdies raumeniui, kraujo krešumą bei cholesterolio kiekį kraujyje, iššaukia kraujagyslių spazmus. Ypač blogai, kai spazmai kyla širdies vainikinėse kraujagyslėse, kurios daugumos vidutinio amžiaus (nuo 40 metų) žmonių jau yra pažeistos. Tada pažeista vainikinė kraujagyslė gali staiga užsikimšti ar plyšti ir žmogų ištinka infarktas.
Streso palydovai – skydliaukės veiklos sutrikimai
Endokrininė sistema ypatinga tuo, kad visą organizmą veikia specifiniais hormonais, kurių produkcija tiesiogiai priklauso nuo adrenalino ir kortizolio kiekio. Sutrikus bet kurios endokrininės liaukos (skydliaukės, kasos, antinksčių, hipofizės ir t. t.) veiklai, sutrikimą pajus visi organai. Endokrininių ligų spektras labai platus, dažniausiai pasitaikančios – cukrinis diabetas, osteoporozė, nutukimas, skydliaukės ligos, necukrinis diabetas.
Paskutiniais metais ypač plinta skydliaukės ligos, kuriomis moterys serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Manoma, kad didžiausią įtaką skydliaukės ligoms atsirasti turi stresas. Skydliaukė nebūtinai turi padidėti ar skaudėti. Pokyčių gali būti ir tuomet, kai nejaučiame jokių požymių, todėl, sulaukus 35-erių, rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų ir echoskopinius skydliaukės tyrimus profilaktiškai bent kas pora metų. Sergant hipertireoze, žmogus skundžiasi širdies permušimais, padidėjusiu kraujospūdžiu, nervingumu, sutrikusiu miegu, svorio kritimu. Netiriant ir negydant hipertireozė gali sukelti kitas lėtines ligas: neurozę, nervų sistemos disfunkciją, arterinę hipertenziją.
Dažnėja ir jaunėja kita endokrininė liga – cukrinis diabetas. Didelis gliukozės kiekis ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus, ypač nukenčia akių, inkstų funkcija, kojų kraujotaka.
Pirmiausia – atsakingas požiūris į savo sveikatą
Ligų profilaktikai svarbus harmoningas darbo ir poilsio režimas, saikinga reakcija į iškylančias stresines situacijas, taip pat labai svarbi subalansuota mityba, kurioje būtų gausu vitaminų, mineralų, saikingas druskos ir cukraus kiekis. Neigiamą streso poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, sportiniai žaidimai, atsipalaidavimo pratimai, aplinkos pakeitimas, įvairi fizinė veikla.
Kol stresas dar neįveikė
Jeigu priklausote rizikos grupėms, t. y. turite antsvorio, padidėjusį arterinį kraujospūdį, gyvenate lėtinio streso sąlygomis, tai, net ir nejausdami jokių nerimą keliančių simptomų, turėtumėte kreiptis į gydytoją ir atlikti būtiniausius tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje tyrimą, ramybės ir krūvio būsenos elektrokardiogramas, skydliaukės ir širdies echoskopijas.
Šiuo metu medikai skatina profilaktiškai tirtis, siūlomos įvairios programos. Plungės Sg konsultacinė klinika kviečia profilaktiškai tirtis sveikatą. „Kreipkitės į klinikos registratūrą ir kvalifikuotos mūsų darbuotojos pagal jūsų skundus patars, kokius tyrimus ir konsultacijas reikėtų profilaktiškai atlikti“, – sako klinikos direktorė Vanda Bučienė.
Profilaktinės tyrimo programos ypač aktualios daug dirbantiems ir užsiėmusiems žmonėms, kurie tik vasaros atostogų metu ir turi laiko pasirūpinti savo sveikata. „Kiekvieną vasarą sulaukiame ypač daug vadinamųjų emigrantų – svetur dirbančių lietuvių – kurie, grįžę į tėviškę, ir operatyviai bei nebrangiai išsityrę sveikatą, visada įvertina Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos privalumus“, – sako direktorė.
Gali būti aktuali sveikatai palanki chlorella
