Pastaruoju metu apie prostatos vėžį kalbama daug ir atvirai. Šios ligos statistika liūdna – Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 2 000 naujų atvejų, tai yra dažniausia onkologinė vyrų liga. Užklumpa ji klastingai – be jokių specifinių simptomų. Gera žinia – anksti aptiktas prostatos vėžys nepavojingas ir sėkmingai gydomas, bet, kad laiku jis būtų „pričiuptas“, reikia profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Rugsėjo 15-ąją – Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną – vyrams aktualia tema kalbamės su Plungės Medea klinikos pacientus konsultuojančiu Klaipėdos apskrities ligoninės gydytoju urologu Evaldu Gražiu.
– Ar dažnai atvykstate konsultuoti plungiškių vyrų ir kiek pacientų sulaukiate per vieną konsultacijų dieną?
– Į Plungę atvykstu kartą per mėnesį, o pacientų skaičius per dieną įvairus – nuo 5 iki 12.
– Ar daug kreipiasi būtent norėdami pasitikrinti dėl prostatos vėžio?
– Taip, ši liga gana paplitusi, todėl vyrai kreipiasi dažnai. Ir, deja, diagnozuojama pakankamai dažnai. Skaičiumi ji viršija plaučių ir storosios žarnos vėžius. Europoje paplitimas – 214 atvejų iš 1 000 vyrų.
– Kada vyrai paprastai kreipiasi – norėdami pasitikrinti profilaktiškai ar jau pajutę pirmuosius ligos simptomus?
– Šia liga sergantys vyrai bent jau pradinėmis ligos stadijomis dažniausiai jokių simptomų nejaučia ir nusiskundimų neturi. Kadangi nieko blogo nėra, tai ir į gydytojus nesikreipia. Tiesiog ateina pasitikrinti profilaktiškai.
– Ar dažniau prostatos vėžį nustatote ankstyvos stadijos, ar jau vėlyvesnės?
– Pastaruoju metu, sveikatos priežiūros įstaigose vykdant prostatos specifinio antigeno (PSA) kontrolę, dažniau pavyksta diagnozuoti ankstyvos stadijos ligą, kuomet pacientui galima pritaikyti radikalų gydymą.
– Kas didina susirgimo prostatos vėžiu riziką? Ar ši liga paveldima?
– Ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau keletas iš jų, turinčių įtakos ligai, įrodytos: vyresnis amžius, paveldimumas ir etninės ištakos. Jeigu tarp pirmos eilės giminių vienas žmogus serga prostatos vėžiu, rizika turėti šią ligą yra bemaž dviguba, jei serga du ar daugiau, rizika padidėja 5-11 kartų.
– Ar susirgimui turi įtakos lytinio gyvenimo aktyvumas?
– Hipotezių dėl lytinio gyvenimo įtakos prostatos vėžio atsiradimui yra, bet jos neįrodytos.
– Kokie pirmieji prostatos vėžio simptomai?
– Iš pradžių ši liga neturi jai būdingų specifinių simptomų, paprastai vyrai juos pajunta, ligai pažengus. Tai šlapinimosi sutrikimai, kaulų skausmai, kūno masės mažėjimas. Todėl labai svarbu profilaktiškai atlikti specialius tyrimus, kurie leidžia diagnozuoti ankstyvos stadijos ligą.
– Ar prostatos vėžys išgydomas? Kokie gydymo metodai taikomi? Ar ilgai trunka gydymas?
– Tai priklauso nuo diagnozės nustatymo laiko. Kuomet liga nėra pažengusi, pacientui siūlomas radikalus gydymas, ir žmogus visiškai išgydomas. Yra keletas gydymo variantų. Labiausiai pripažintas (efektyviausias ir turintis mažiausiai šalutinių reiškinių, komplikacijų) – operacinis gydymas arba radikali prostatektomija. Taip pat yra kitų gydymo būdų, kuriuos taikome individualiai. Tai priklauso nuo ligos stadijos, paciento amžiaus, jo gretutinių ligų: aktyvus stebėjimas, spindulinė terapija, lokalus spindulinis gydymas – brachiterapija, hormonoterapija, chirurginė kastracija, kombinuotas gydymas ir pan.
– Ar Lietuvoje didelis mirtingumas nuo šios ligos?
– Europos duomenimis, mirtingumas nuo prostatos vėžio šiuo metu yra antrojoje vietoje, kuomet vyrų mirties priežastis yra vėžys.
– Kas kiek laiko rekomenduotumėte tikrintis? Ar pasitikrinti brangu?
– Lietuvoje pagal šiuo metu galiojančią tvarką vyresnio amžiaus vyrams šeimos gydytojo kabinete atliekamas PSA tyrimas, paimant kraujo mėginį. Tai turi būti atliekama kas 2 metus ir – nemokamai. Jei PSA padidėjęs, pacientas nedelsiant siunčiamas konsultuotis pas urologą, kuris atlieka papildomus tyrimus ir nustato diagnozę.
– Gal pamenate kokį sėkmingą atvejį – kai pacientas laiku kreipėsi, laiku nustatyta diagnozė ir sėkmingai išgydytas.
– Taip. Tokių sėkmingų istorijų yra daug. Išskirtinis atvejis, kuomet kreipėsi jokių skundų neturėjęs 54 metų vyras iš Plungės. Rūpestingas šeimos gydytojas jam atliko PSA kraujo tyrimą, atsakyme buvo žymus jo padidėjimas, todėl siųstas konsultuotis pas urologą Plungės Medea klinikoje. Atlikus papildomus tyrimus, diagnozuotas prostatos vėžys – ankstyvos stadijos, neišplitęs. Ligonis operuotas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, atlikta radikali prostatektomija, vėžys pašalintas. Po šešių parų pacientas išleistas į namus, dar po poros savaičių grįžo į visiškai normalų gyvenimą. Praėjo metai, vyras jaučiasi puikiai, tyrimai geri – žmogus sveikas, vėžys nugalėtas.
Prostata vadinama antrąja vyro širdimi. Nuo jos priklauso vyro gyvenimo kokybė, lytinė potencija, vaisingumo funkcijos. Nors tai labai svarbu, dar daug vyrų į prostatą nekreipia dėmesio. Vieni dėl to, kad drovisi, kiti – nes nesureikšmina, treti – nes neranda laiko.
Plungiškiai vyrai gali pasidžiaugti, kad jų sveikata rūpi Plungės medikams. Graži tradicija pernai gimė Plungės Medea klinikoje. Štai spalio 16-ąją minima Boso diena. Ta proga klinika verslininkus, įmonių ir įstaigų vadovus kviečia atlikti tyrimus dėl prostatos vėžio. Tokia akcija tądien vykdyta ir prieš metus – sulaukta apie 20 vyrų, kurie, be specialaus paraginimo, kažin ar būtų kreipęsi į medikus.
