Laiptinės šildymas – brangesnis nei buto

Į redakciją kreipėsi V. Mačernio gatvės 5A namo gyventojai, nenorintys taikstytis su Plungės šilumos tinklų įvestu mokesčiu. Mat sąskaitose, gautose už spalio mėnesį suteiktas paslaugas, jie rado visiškai naują eilutę – už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. O toje eilutėje – gana didelės, žmones įsiutinusios sumos. „Kodėl turime mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, jei mūsų laiptinėse net radiatorių nėra?!“ – piktinosi plungiškiai.

Gyventojams –
sąskaitos, papildytos nauja eilute
V. Mačernio gatvės 5A namas – dviejų laiptinių, 29 butų. 27-iuose butuose įrengti individualūs šilumos skaitikliai, ir tik dviejuose jų nėra. Taigi šio namo gyventojai iki šiol galėjo savo būstuose reguliuoti sunaudojamos šilumos kiekį, esant reikalui, pataupyti ir mokėti būtent už tiek, kiek patys (o ne kas kitas) kilovatvalandžių sunaudojo. Beje, individualūs apskaitos prietaisai namo butuose sumontuoti dar 2000-aisiais, kone prieš penkiolika metų.
Pasibaigus mėnesiui, gyventojus aplankydavo Plungės šilumos tinklų darbuotojas. Jis patikrindavo skaitiklius ir surašydavo, kiek kuris butas sunaudojo kilovatvalandžių. Kaip ir visi kiti plungiškiai, šiame name gyvenantys žmonės dar mokėjo vadinamąjį gyvatuko mokestį, už karštą vandenį ir už šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą.
Lapkričio viduryje V. Mačernio gatvės 5A namo gyventojai iš Plungės šilumos tinklų gavo ne tik sąskaitas, bet ir laiškus. Kaip jau minėjome, sąskaitos šįkart „pasunkintos“ viena eilute – už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Kiekvienam butui mokesčio atseikėta skirtingai – pagal kvadratūrą, o tai reiškia, kad kuo didesnis tavo plotas, tuo už laiptinės šildymą mokėsi brangiau.
Žmones įsiutino keletas šios naujovės aspektų. Vienas iš jų, galima sakyti, absurdiškas – kaip galima imti pinigus už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, jei to namo laiptinėse net radiatorių nėra. Kitas pyktį sukėlęs dalykas – mokestis už bendrąsias patalpas didesnis, nei apskaičiuota už buto šildymą. „Spalis nebuvo šaltas, tai aš radiatorius laikiau užsuktus. Taigi sąskaitoje už buto šildymą nurodyta 0 litų, o už laiptinę turiu sumokėti… net 29,20 lito. Už ką?!“ – piktinosi viena moteris.
Gyventojai įtaria, kad šilumos tiekėjai patiria nuostolių, kad įvadinio skaitiklio rodmenys, matyt, nesutampa su tuo, ką deklaruoja kiekvienas butas. „Bet juk mes mokame už sistemų priežiūrą, tai tegu šilumos tiekėjai ir žiūri, iš kur tie nuostoliai, kas konkrečiai jų pridaro“, –
sakė plungiškiai.
Bendrovės atsakymas
Plungės šilumos tinklų komercijos direktoriaus Sauliaus Norkaus teigimu, mokestis nėra „nukritęs iš dangaus“ – visa informacija apie jį surašyta laiškuose, kuriuos gyventojai gavo kartu su sąskaitomis.
Pasak S. Norkaus, V. Mačernio gatvės 5A namas prieš penkiolika metų buvo kaip ir eksperimentinis. Iš pradžių maždaug dešimtyje, o paskui ir kituose butuose buvo sumontuoti individualūs šilumos apskaitos prietaisai. Be jų likę tik du butai.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, gyventojai už sunaudotą šilumą atsiskaito pagal pastato šilumos punkte esantį įvadinį skaitiklį. Kai butuose įrengti individualūs skaitikliai, namui taikomas Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 variantas A.
Kaip išaiškino komercijos direktorius, minėtasis daugiabutis per spalio mėnesį sunaudojo 13 750 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos – tiek rodo įvadinis skaitiklis. Karštam vandeniui paruošti (gyventojai deklaravo tą mėnesį sunaudoję 52 kub. m) – 2 936,44 kWh, gyvatukams šildyti – 4 640 kWh, butams šildyti – 3 465,66 kWh (į šį skaičių patenka 27 butų skaitiklių rodmenys ir dviem butams be skaitiklių taikomos maksimalios šilumos normos). Iš įvadinio skaitiklio rodmenų atėmus visus minėtuosius skaičius, lieka 2 707,9 kWh. Tai yra likutis, kuris ir įvardijamas kaip bendrojo naudojimo patalpų šildymas.
S. Norkaus teiravomės, kodėl tas likutis „išlindo“ šį spalį, jei per pastaruosius penkiolika metų apie jokius likučius ir nuostolius niekas net neužsiminė. Anot komercijos direktoriaus, V. Mačernio gatvės 5A namas, kaip ir visi kiti, Plungės šilumos tinklams visada mokėjo pagal įvadinio skaitiklio rodmenis – nes taip liepia įstatymas. Ir kilovatvalandžių likutis visada būdavęs. O kas už jį mokėjo? S. Norkus išdėstė taip: „Tas likutis nukeliaudavo tiems dviem skaitiklių neturintiems butams. Reikia pripažinti, kad tų butų šildymo kaina buvo kosminė, tačiau gyventojai gaudavo kompensacijas ir jokių pretenzijų nekėlė.“ Taigi panašu į gudravimą – išeitų, kad šiuo atveju nuostolius Šilumos tinklams per kompensacijas padengdavo Savivaldybė.
O kodėl dabar lendama į gyventojų kišenę? Pasak komercijos direktoriaus, nuo 2014 metų sausio 1-osios pasikeitė tvarka. Dabar įstatymas nebeleidžia visų nuostolių „nurašyti“ butams, kurie neturi skaitiklių. Jiems pagal kvadratūrą taikomos maksimalios šilumos sunaudojimo normos, o kitus nuostolius nuo šiol teks solidariai (pagal butų kvadratūrą) padengti gyventojams. Bet kodėl naujovė, kurį įvesta metų pradžioje, V. Mačernio gatvės 5A namo gyventojus pasiekė tik spalį? S. Norkaus tvirtinimu, šildymo sezono viduryje nieko keisti nesinorėjo, tad nutarta to imtis prasidėjus 2014–2015 metų šildymo sezonui.
Jei skaitikliai butuose tikrinami, o jų neturintiesiems taikomos maksimalios normos, iš kur tada tas nuostolingas likutis? Kaip sakė S. Norkus, tai, kad laiptinėse nėra radiatorių, dar nereiškia, kad name nėra šildomų bendrojo naudojimo patalpų. Juk vamzdžiai nutiesti ir rūsyje, ir iš vieno aukšto į kitą pereina. Be to, tas nuostolis gali būti gyventojų nesąžiningumo apraiška. Tiesa, šiuo klausimu galima tik samprotauti: gal kažkas ne visą sunaudotą karštą vandenį deklaruoja, gal kas nuo gyvatuko ar kokio bendro vamzdžio grindų šildymą yra įsirengęs ar dar kažkaip kitaip gudrauja. Tačiau tas gudravimas nuo šiol kainuos visiems gyventojams, o mokėti už kitus juk niekam nesinori.
Kokių priemonių reikėtų imtis, kad to nuostolio nebūtų? Gal Plungės šilumos tinklų bendrovė, kaip sistemų prižiūrėtoja, turi pareigą akyliau kontroliuoti gyventojus ir jų veiksmus šioje srityje? Komercijos direktoriaus teigimu, įmonė tokią pareigą turi ir jos nesikrato. Tad gali būti, jog minėtojo namo gyventojai artimiausiu metu sulauks tikrintojų, ieškančių, iš kur tokie dideli šilumos energijos nuostoliai susidaro.
Įstatymo pakeitimas
Beje, gyventojams turime gerų naujienų – šių metų lapkričio 20-ąją Seimas nubalsavo už Šilumos ūkio įstatymo pataisas dėl apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pakoregavus minėtojo įstatymo 25-ąjį straipsnį, daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui nebus taikomas apmokėjimas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu tose patalpose yra nutrauktas.
Ar šios įstatymo pataisos galios ir V. Mačernio gatvės 5A gyventojams? Ar jų gaunamose sąskaitose neliks šį mėnesį „išdygusios“ eilutės? Komercijos direktorius S. Norkus atsakė: „Kadangi įstatymo pataisos labai naujos, jų komentuoti dar nesu pasiruošęs. Ir dėl jų taikymo V. Mačernio g. 5A namui kol kas atsakyti negaliu. Reikia gerai viską išanalizuoti.“