
Buvo šalta žiemos diena. Medžioklė. Po dviejų varymų nosys ir žandai jau raudoni. Nors medžiotojams ir nevalia pasišildyti velnio lašais, bet kur tu tokiame šaltyje iškęsi.
Na, ir sueina visi į būrį. Vienas iš kišenės ištraukė „plėčkutę“. Tuoj ji pradingo – reikia kitos. Greta manęs stovėjęs kaimynas irgi beturįs. Tas dar ir dešros ištraukė. Atpjauna gabalėlį ir vis kam nors duoda. Dešra tuoj pat sutrumpėjo.
Pasižiūrėjo jis į mane ir pašnibždomis sako:
– Tuoj niekas tos dešros nebenorės, o tai akimirksniu suvalgys.
Ir tada visiems:
– Na, kaip dešrelė, ar skani?
Vyrai linkčioja galvomis.
– Ir man visai nieko, tik gal truputį per mažai lapienos įdėjau.
Niekas tos dešros nebenorėjo, o mudu dviese suvalgėme likusią.