Rietavo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, aptariant švietimo įstaigų 2020 m. veiklos ataskaitas, akcentuota: nuotolinis mokymas pakėlė pedagogų kvalifikaciją – visi išmoko dirbti su naujomis technologijomis. Žadvainių pagrindinės mokyklos direktorius Sigitas Kažukauskas iš posėdžiautojų sulaukė pastabų dėl per didelės saviplakos. Nors, kaip paaiškėjo, kritiško požiūrio nestokojo ir savivaldybininkai, vertinę švietimo įstaigų vadovų veiklą, – nė vieno iš direktorių darbas negavo aukštesnio įvertinimo nei „gerai“.
Problemoms išspręsti reikia daug pinigų
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos 2020 m. veiklos ataskaitą pristačiusi direktorė Alma Lengvenienė pripažino: „Nuotolinis ugdymas – didžiulis iššūkis ir mokiniams, ir mokytojams. Kvalifikaciją pasikėlėme visi.“
Vadovė paminėjo, kad įstaigoje stabilizavosi ir mokinių (šiek tiek per 600), ir darbuotojų (apie 100) skaičius. Vienas svarbesnių ataskaitinio laikotarpio įvykių – Daugėdų pradinio ugdymo skyriaus uždarymas.
Apžvelgdama brandos egzaminų rezultatus, A. Lengvenienė kalbėjo, kad Rietavo abiturientų pasiekimai buvo kiek žemesni nei šalies vidurkis. Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Lauryno Ivinskio gimnazijoje, didelis procentas dvyliktokų neišlaikė matematikos egzamino (laikė – 25, susikirto –12). Pasak direktorės, taip atsitiko todėl, kad abiturientai neįvertina savo realių galimybių.
Komiteto nariui Algimantui Mickui pasidomėjus, kokių rūpesčių turi gimnazija, paaiškėjo, kad jų esama nemažai. „Galiu vardyti ir vardyti. Reikia keisti vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemas, o senojo mokyklos pastato stogas – vos gyvas. Būtina įrengti liftus. Nuotolinis mokymas parodė, kad mokytojus būtina aprūpinti našiais kompiuteriais, o ir vaikams išdalytos planšetės nėra tokios našios, kokių reikėtų. Visoms šioms problemoms išspręsti reikia didžiulių pinigų“, – dėstė A. Lengvenienė.
Politikė Vaida Vaičikauskienė pastebėjo, kad gimnazijoje vyko labai mažai vasaros stovyklų – organizuotos tik skautų stovykla ir aerobikos šokėjų išvyka į Palangą.
A. Lengvenienė paaiškino, kad pandemijos metais finansavimas stovykloms buvo pakeistas, o esamomis sąlygomis rengti stovyklą sutiko tik skautų vadovai. Dar viena problema – pailginti mokslo metai tęsiasi iki pat pedagogų atostogų. Gimnazijos vadovės teigimu, tikimasi, kad šiemet, jeigu finansavimas bus „atstatytas“, organizuoti vasaros stovyklas imsis pradinių klasių mokytojai, nes mokslo metai pradinukams baigiasi kiek anksčiau.
Komiteto nariui Alfredui Mockui buvo įdomu, kaip A. Lengvenienė buvo įvertinta per kasmetinį mokyklos vadovų veiklos vertinimą. „Gimnazijos taryba mano darbą įvertino labai gerai, o tiesioginė valdžia – Savivaldybė – tik gerai. Jeigu paverstume pažymiu, gavau šešetą ir nelabai tuo džiaugiuosi“, – prisipažino didžiausios savivaldybėje gimnazijos direktorė.
Didžiuojasi dvyliktokų rezultatais
Tverų gimnazijos direktorė Gitana Kužmarskytė džiaugėsi tuo, kad pavyko sėkmingai vykdyti ne tik nuotolinį mokymą, bet ir nuotolinius renginius: tėvų susirinkimus, varžybas, seminarus, konferencijas. Akcentuota, kad mokyklos bendruomenė didžiuojasi brandos egzaminų rezultatais. „Glosto širdį tai, kad mūsų gimnazija pateko tarp septyniolikos šalies mokyklų, kuriose visi abiturientai, pasirinkę valstybinį matematikos egzaminą, jį išlaikė sėkmingai“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Ataskaitiniu laikotarpiu mokykloje pakeistos šildymo ir vandentiekio sistemos, renovuota sporto salė, įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema, pakeisti šviestuvai ir atlikta daug kitų darbų.
Didžiausia problema – mokykla neturi psichologo. Konkursas skelbtas ne kartą, specialistas atsiranda, bet vos po kelių darbo dienų dirbti atsisako.
A. Mockus domėjosi, kokią įtaką ugdymo rezultatams turėjo gimnazijos dalyvavimas kokybės krepšelio projekte.
G. Kužmarskytė neslėpė: iš pradžių į projektą bendruomenė žiūrėjo skeptiškai. Vėliau pripažinta, kad naudos gauta nemažai: pasiekta klasių vadovų pažanga, dirbama su dalykų mokytojais. Kuriama šiuolaikiško mokymo klasė, atsirado galimybė iš projekto lėšų įsigyti išmaniąją lentą, 3D akinius ir kitą moderniai klasei reikalingą techniką. „Įgyvendindami antrą projekto etapą esame numatę lietuvių kalbos mokytojui skirti padėjėją, kad per pamoką klasėje dirbtų du žmonės. Tikimės, kad tai padės sustiprinti mokinių pasiekimus, nes lietuvių kalba mūsų vaikams sekasi sunkiausiai“, – pasakojo direktorė.
Paklausta apie metinį įvertinimą, vadovė atsakė trumpai: „Buvau įvertinta „gerai“.“
Per daug saviplakos?
Žadvainių pagrindinės mokyklos direktorius S. Kažukauskas pasidžiaugė, kad mokykla dalyvavo patyčių prevencijos programoje ir buvo įvertinta – jai suteiktas „Olweus“ mokyklos vardas.
Padedant Savivaldybei, mokykla dabar turi spec. pedagogą – darbuotoją, kurio jai labai trūko. Psichologo problema lieka atvira – Žadvainių pagrindinei mokyklai, kaip ir Tverų gimnazijai, nesiseka surasti specialisto, norinčio dirbti jų kolektyve.
Savivaldybei padėkota už pagalbą remontuojant mokyklai priklausantį ūkinį pastatą.
V. Vaičikauskienė pastebėjo, kad įprastai mokinių sporto laimėjimais besididžiuojanti švietimo įstaiga 2020 m. veiklos ataskaitoje jais nepasigyrė. „Mokyklų sporto žaidynės, į kurias siųsdavome savo mokinius, atšauktos. Niekur neišvažiavome, tad neturime ir kuo girtis. Nors šiaip tai sportuojame, visada sportuojame“, – atsakė S. Kažukauskas.
Kūno kultūros mokytojas Augustas Šlimas su teiginiu, kad mokykla neturi kuo pasigirti, nesutiko: „Direktorius nepaminėjo, kad dvi mūsų mergaitės – seserys Švarcaitės – žaidžia Lietuvos futbolo rinktinėje. Tokioje mažoje mokykloje išugdyti puikias sportininkes – didžiulis laimėjimas.“
V. Vaičikauskienė turėjo dar vieną pastabą Žadvainių pagrindinės mokyklos direktoriui: „Ar nesate per daug savikritiški? Ataskaitoje prie problemų nurodote patyčias, mokinių rūkymą. Dirbau Žadvainuose, manau, kad patyčių pas jus ne daugiau, nei jų pasitaiko kitose mokyklose. O dėl rūkymo – nežinau kitos mokyklos, kur būtų dedamos tokios pastangos dėl šio žalingo įpročio prevencijos.“
Savivaldybės vadovui Antanui Černeckiui abejonių kilo dėl kitos ataskaitoje paminėtos problemos – didėjančio mokinių agresyvumo, nepagarbos mokytojui. „Ar ne per daug save plakate? Reikėtų išsiaiškinti, ar šios problemos mastas iš tiesų didėja“, – siūlė meras.
Į tokį pastebėjimą S. Kažukauskas atsakė: „Kalbame apie kelerių metų tendenciją. Anksčiau mokytojams buvo rodoma daugiau pagarbos. Dirbame su vaikais – kviečiamės specialistus iš Savivaldybės, policijos atstovus, rengiame vaiko gerovės komisijos posėdžius. Gaila, kad sulaukiame per mažai tėvų pagalbos.“
Mažųjų svajonė – visatai
Rietavo lopšelio-darželio direktorė Stefa Steponavičiutė džiaugėsi pagerėjusia pagalba vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, tuo, kad, nepaisant sudėtingo laikotarpio, mažieji sportuoja, dalyvauja įvairiuose sveikatinimo projektuose.
Praėjusių metų rugsėjį įstaigoje buvo 210 vaikų. Ugdytinių skaičiui augant, pastatas darosi per mažas. „Svajojame apie priestatą – šiuolaikišką statinį, kuriame specialistai turėtų savo darbo vietas, vaikai – sporto salę. Savivaldybės strateginiame plane numatytas Rietavo lopšelio-darželio infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra, tad savo norą į visatą paleidžiame drąsiai“, – neslėpė lūkesčių įstaigos vadovė.
Meras A. Černeckis pastebėjo, kad su darželinukais pasidalyti sporto sale po pandemijos galėtų Lauryno Ivinskio gimnazija. S. Steponavičiutė sakė, kad šis klausimas su gimnazijos vadove jau aptartas: „Direktorė žadėjo mus priimti. Didesniems tiktų, bet su lopšelinukais – 2–3 metų vaikais – iš lopšelio išsikelti sportuoti į kitą įstaigą būtų sudėtinga.“
Savivaldybės vadovas išsakė savo nepasitenkinimą darželio kaimynystėje, pietinėje įstaigos pastato pusėje, esančiais statiniais: „Kaimynai jūsų įvaizdžio nepuošia. Ten legalių statinių tik dalelė, visi kiti – prilipdyti. Reikia ir seniūnui, ir visiems mums pasidomėti, kaip tvarkomasi tame sklype. Šalia sankryža, švietimo įstaigos, o toks laužynas…“
Kodėl karvė, o ne – arklys?
Turėjo kuo pasigirti ir meninius jaunųjų rietaviškių gebėjimus ugdanti Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla. Veiklos ataskaitą pristatęs jos laikinasis vadovas Nerijus Jasinskas teigė, kad numatyta veikla, nepaisant sudėtingų pandemijos sąlygų, vyksta sklandžiai.
„Meno mokykloje įrengta kavinukė – vieta, kurioje mokiniai per pertraukas (prieš karantiną) galėjo atsigerti arbatos. Įdiegta stebėjimo sistema, tvarkomas archyvas, įrengta būgnų klasė, modernus mokomasis teatras, atnaujinta molio studija. Bendradarbiaujant su partneriais iš Švedijos dalyvaujama itin įdomiame projekte, suteiksiančiame galimybę padirbėti su filmų kūrimo programa. Birželio mėnesį dailės mokiniai su projekto partneriais darys masyvias skulptūras iš polistireno – turėtų būti kažkas įspūdingo. Ir mūsų bendruomenė turi išsakyti svajonę visatai – esame paruošę 178 tūkst. eurų sąmatą muzikos instrumentams atnaujinti“, – vardijo nuveiktus ir dar planuojamus darbus N. Jasinskas.
Klausimų jaunųjų menininkų kalvės vadovui turėjo komiteto narys A. Šlimas. Politikui buvo įdomu, kodėl 150 mokinių galinčioje priimti mokykloje gebėjimus ugdo tik 139 jaunieji rietaviškiai. Ir dar: „Kodėl prie mokyklos pastatyta karvės, o ne arklio skulptūra, nors antroje gatvės pusėje buvusi dvaro karietinė?“
Kaip paaiškino N. Jasinskas, mokinių mokykloje yra tiek, kiek jų susirinko. „Prie pastato stovinčią Sekminių karvutę padarė projektą įgyvendinę dailės mokiniai. Ją laikome todėl, kad skulptūra sulaukia daug turistų dėmesio: net keista, kaip žmonės mėgsta šalia jos fotografuotis. Dėl arklio skulptūros – pasiūlysime šią idėją dailininkams“, – žadėjo Meno mokyklos direktorius.
Visas tądien išklausytas švietimo įstaigų 2020 m. veiklos ataskaitas nutarta teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai.
