Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai sukvietė medžiotojus pasikalbėti apie afrikinį kiaulių marą. Būtent pasikalbėti, nes nebuvo duota konkrečių nurodymų, kaip elgtis medžiotojams, kurie baiminasi, ar tik nebus duotas nurodymas uždrausti varymines medžiokles, o jos netrukus prasidės.
Pokalbį vedė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Algirdas Žulpa. Jam antrino pats viršininkas Virginijus Gailius.
Medžiotojams būtina priminti, kad afrikinio kiaulių maro užkrato rezervas yra gamtoje ir plinta tarp šernų. „Vien tai, kad į pokalbį susirinko visų rajono medžiotojų klubų ir būrelių atstovai, rodo, kad jūs dėmesingi šiai problemai. Todėl mes negąsdiname kokiais tai konkrečiais nurodymais. Mūsų santykiai su medžiotojais geri, tačiau akivaizdu, kad būtina sumažinti šernų skaičių, dar labiau gerinti biosaugos priemones. Medžiotojai, išdarinėdami sumedžiotus šernus ir viduriuose pamatę pakitimų, pakraujavimų, turi tuoj pat informuoti tarnybą. Pas mus maro atvejai prasidėjo rytų Lietuvoje. Rasti 4 nuo nuo šios ligos kritę šernai. Užkratas atėjo į kiaulių fermas. Tai didelis smūgis gyvulininkystei“, – kalbėjo V. Gailius.
Vadovo pavaduotojas A. Žulpa pademonstravo filmuotos medžiagos ir skaidrių apie kiaulių marą Rusijoje. Vaizdas tikrai nekoks. Tūkstančiais naikinamos kiaulės. Maras išplitęs vos ne visoje šalies teritorijoje. Gamtoje ši liga per metus nukeliauja apie 300 km. Dabar jau pasiekė Estiją ir Latviją. Plinta į visą Europą.
Ką apie tai galvoja medžiotojai? Po susirinkimo ne vienas išsakė mintį, jog kiaulidėse maras galėjo atsirasti ir dėl konkurencijos tarp kiaulių augintojų ar dėl neištirtų pašarų. Regis, ta mintis ne šiaip atsirado – maru susidomėjo ir prokuratūra.
Pakalbintas „Medingėnų“ medžiotojų klubo vadovas Gintas Orda sakė, jog ne vien šernai yra maro platintojai: „Taip, lengviausia problemą nurašyti šernams. Juk užkratą gali pernešti ir vabzdžiai. Tačiau medžiotojai yra vieninga organizacija, galinti pasiekti geresnį rezultatą. Dėmesingiau į problemą turi pažiūrėti ir fermų savininkai. Galų gale ir vienkiemyje gyvenančio žmogaus kiaulė gali būti užsikrėtusi. Taip, maras keliauja. Tačiau, jei mes ir iššaudysime visus šernus, problema neišsispręs. Žinoma, sumažinti jų skaičių gal ir reikia, todėl mes dabar medžiojame aktyviau. Lazda turi du galus – sumažės šernų vienoje vietoje, jų ateis iš kitur – gamtoje tuščios vietos nebūna.“
Rajono medžiotojų vadovas Zenonas Vaištaras teigia, jog šernų skaičius rajone yra normalus ir mažinti jų nebėra būtina. Praėjusį sezoną medžioklės buvo suaktyvintos – sumedžioti 1920 šernų.
Nemaža dalis medžiotojų abejoja: jei iššaudysim šernus, o maro nebus, tai tik sunaikinsim motininę bandą, o jei šernai užsikrės, tai gailėsimės, kad neišmedžiojom, kol maro nebuvo. Tai bent galvosūkis…
Pasitarimo metu kalbėta ir apie pagrindinę šernų ligą – trichineliozę. Ją dažniausiai platina usūriniai šunys. Jeigu sumedžioto šerno išversti viduriai paliekami miške, tai toje teritorijoje garantuotai išplis trichineliozė. Jei kiaulių maras žmogui nepavojingas, tai, užsikrėtęs trichinelioze, gali ir mirti.
