Šeštadienį Plungės kultūros centras plungiškius ir miesto svečius pakvietė į liaudiškų šokių ir muzikos festivalį „Visi į Žemaitiją“. Pažiūrėti kitų ir parodyti savęs atvažiavo kolektyvai iš Gargždų, Klaipėdos, Šiaulių, Joniškio, Balbieriškio, Latvijos. Žinoma, šoko ir dainavo plungiškiai, žlibiniškių kolektyvas. Kultūros centro pirmą kartą organizuotas toks renginys darsyk mūsų mieste įprasmino Etnografinių regionų metus.
Kaip ir dera, reginį akims ir sielai pradėjo festivalio sumanytojas ir organizatorius Plungės kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Suvartukas“. Daugiau kaip šešis dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas atstovauja rajonui pasaulio lietuvių dainų šventėse, įvairiuose liaudies muzikos festivaliuose ir konkursuose, koncertuoja užsienyje. „Suvartukas“ 2010-aisiais respublikinio liaudiškų šokių ansamblių konkurso „Kadagys 2010“ vyresniųjų šokių ansamblių grupėje pelnė garbingą pirmąją vietą. Tais pačiais metais jam įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtas mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimas – „Aukso paukštė“. Šokėjų grupei vadovauja meno vadovė Ilona Baltikauskaitė, vokalinio ansamblio vadovė – Valentina Balčiauskienė, instrumentinės grupės vadovas – Vidmantas Žilinskas.
Gausių plojimų plungiškiai negailėjo ne tik savo pamėgtam kolektyvui, bet ir iš kitų rajonų atvykusiems šokėjams ir dainininkams. Pirmasis aplodismentų audrą pajuto joniškiečių šokių kolektyvas „Ratilis“. Jis įkurtas 1987 metų pavasarį Joniškio kultūros rūmuose. Šiuo metu kolektyvą sudaro dvi grupės – jaunimo ir vyresnio amžiaus šokėjai. „Ratilis“ dalyvauja įvairiuose šalyje ir apskrityje organizuojamuose festivaliuose ir konkursuose, organizuoja liaudiškų šokių kolektyvų festivalius „Joniškio pavasaris“, „Šokim šokimėlį“, „Vėl sviets sveikint pradeda žiemą…“ „Ratilis“ nuo 1990 metų šoko visose respublikinėse dainų šventėse. Vadovas – Vitoldas Krajinas.
Plungiškius pradžiugino ir artimiausi kaimynai iš Žlibinų – pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Sausdravėlis“ (meno vadovė – Loreta Vaitkutė). Kaip sakė renginio vedėjai, šis kolektyvas dar jaunas, skaičiuojantis tik pirmąjį veiklos dešimtmetį. Tačiau jau žinomas ne tik savo, bet ir kituose rajonuose. „Sausdravėlis“ praėjusiais metais kartu su labiau patyrusiais šoko Lietuvos dainų šventėje.
Smagiai Plungės kultūros centro scenoje trypė liaudies šokių grupė iš Šiaulių „Vajaunas“. 2002-aisiais Romualdo Laugalio įkurta šokėjų grupė tais pačiais metais dalyvavo tarptautiniame šokių konkurse Anglijoje ir laimėjo septintąją vietą iš dvidešimties kolektyvų. Po metų Šiaulių apskrities konkurse „Suk, suk ratelį“ užimta antroji vieta, o 2005-aisiais ir 2007-aisiais – pirmoji. Birštone vykusiame respublikiniame konkurse „Pora už poros“ 2005 metais pelnyta trečioji vieta.
Plojimų jūroje paskendo ir svečių iš Latvijos tautinių šokių grupė „Raitais Solis“. Ji įkurta 1945 metais, tad šiemet švenčia savo 70 metų jubiliejų. Šiuo metu „Raitais Solis“ šoka apie 80 šokėjų. Sudarytos dvi – jaunimo ir vyresniųjų – grupės. Per daugelį gyvavimo metų kolektyvas pasiekė ženklių laimėjimų: XXIII Latvijos dainų ir šokių šventės šokių finalo konkurse laimėta antroji vieta, keli laimėjimai ir paguodos prizas kūrybinių šokių konkursuose ir kt. Vidutinio amžiaus šokių grupė dalyvavo XIV Latvijos dainų šventėje Kanadoje 2014 metais, kur pagrindiniame koncerte šoko kartu su latviais iš viso pasaulio. Kolektyvo repertuaras – platus ir įvairus. „Raitais Solis“ nuolat kviečiamas dalyvauti renginiuose istorinių ir užsienio šokių temomis, akmens amžiaus programose. Pasak renginio vedėjų, kolektyvas atviras choreografijos naujovėms. Meno vadovas – Andis Kozakas.
Klaipėdos žvejų rūmų tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“ suburtas 1986 metais. Jo įkūrėjas ir vadovas – choreografas Vilius Šleinius. Kaimo kapelai vadovauja Gintautas Bareikis. Į kolektyvą susibūrė įvairių profesijų žmonės, kuriuos vienija meilė tautiniam šokiui ir liaudies muzikai. Plungiškius sužavėjo ne tik klaipėdiečių šokiai, bet ir kapelos muzikavimas, tad skambūs „bravo“ nieko nestebino. „Vėtra“ yra konkursų „Pora už poros“ (1997, 2005 ir 2009 m.) ir „Iš aplinkui“ (2000, 2002 ir 2010 m.) laureatė. 2000 metais kolektyvas buvo pripažintas geriausiu šalies mėgėjų meno kolektyvu ir apdovanotas „Aukso paukštės“ prizu. „Vėtra“ – nuolatinis pasaulio lietuvių dainų ir šokių švenčių, tarptautinių festivalių ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje dalyvis.
2002-aisiais Prienų rajone, Balbieriškio miestelyje, susibūrė grupė žmonių, kuriuos pradžioje siejo bendras noras – išmokti gražiai šokti, bendrauti, įdomiau leisti laisvalaikį. Kad šis noras būtų įgyvendintas, reikėjo meno vadovo, choreografo. Tinkamiausias atrodė Raimundas Markūnas. Taip Balbieriškyje gimė tautinių šokių kolektyvas, pasivadinęs tekančio per miestelį upeliuko Ringio vardu. Nuo 2007 metų „Ringis“ įgyvendina projektą „Ringio ringiai“, kuris jau tapo tradiciniu respublikiniu vidutinio amžiaus žmonių šokių festivaliu. 2010 metais kolektyvas apdovanotas „Aukso paukšte“.
Šokių ir dainų perliukų plungiškiams pažėrė Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Minija“. Kolektyvui jau greitai sueis 45-eri metai. 1971-aisiais suburtas ansamblis šiuo metu vienija daugiau kaip 60 šokėjų, dainininkų, muzikantų. Vadovaujami vadovų Birutės Oželienės, Aurelijos Urbaitienės, Genovaitės Putrienės, Donato Merkelio, „minijiečiai“ aplankė ne vieną Europos šalį – Latviją, Estiją, Švediją, Norvegiją, Daniją, Vokietiją, Italiją, Portugaliją, Bulgariją, Šveicariją, Graikiją, dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse, laimėjo diplomus respublikiniuose konkursuose ir į Gargždus atskraidino pirmąją „Aukso paukštę“.
Šventė užbaigta renginio sumanytojo „Suvartuko“ šokiais ir dainomis. „Džiaugiuosi, kad ne kur kitur, o į Plungę suvažiavo visas tautinės kultūros lobynas. Liaudies šokis ir daina – tai, ką tauta turi geriausio“, – dėkodamas ir džiaugdamasis puikiu renginiu kalbėjo Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. Tad padėkos raštai įteikti visų pasirodžiusių kolektyvų vadovams. O šie išreiškė viltį, kad pirmą kartą surengtas festivalis taps tęstinis ir tradicinis.
