Liepos iškirstos neturint leidimo!

Liepos 15 dieną Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vykdyto neplaninio patikrinimo dėl iškirstų liepų Plungės Laisvės alėjoje tyrimas baigtas. Nustatyta, kad medžių kirtimo darbai čia buvo atlikti neturint tam leidimo.

Priminsime, kad visuomenėje didelį ažiotažą sukėlęs Laisvės alėjoje augančių medžių kirtimas pradėtas gegužės 28 dieną. Dar prieš įvykstant liepų „egzekucijai“ Plungės žaliaisiais save pristatantys žmonės merui Audriui Klišoniui buvo išsiuntę laišką, kuriame prašoma „humaniško požiūrio į gyvybę“ pristabdant medžių pjovimą, kol paukščiai išves vaikus, bent iki liepos 1-osios.
Tačiau toks kreipimasis tikslo nepasiekė. Kaip minėta, jau kitą dieną Laisvės alėjoje būrys darbininkų užkūrė pjūklus ir liepos pradėtos guldyti ant alėjos grindinio.
Reikia pažymėti, jog šie medžių kirtimo darbai buvo pradėti turint konkretų tikslą – paruošti teritoriją tvarkymo ir rekonstrukcijos darbams. Kaip žinoma, Plungės rajono savivaldybė įgyvendina vieną iš grandiozinių savo projektų – „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“. Laisvės alėja – viena iš vietų, kuri po projekto įvykdymo turėtų ženkliai pakeisti savo veidą. Tarp kitko, numatyta, jog alėjoje neliks vien tik šaltas grindinys – liepos bus atsodintos.
Kaip bebūtų, matant virstančias senąsias liepas kai kuriems plungiškiams buvo skaudu. Didžioji dalis socialiniuose tinkluose savo nuomonę dėstančių komentatorių paties fakto, jog šiuos medžius reikia pašalinti, nekvestionavo. Buvo atkreipiamas dėmesys tik į tai, kad pasielgta morališkai aplaidžiai ir galbūt netgi nusikalstamai – juk liepos nukirstos tuo metu, kai lizduose peri paukščiai. Akcentuota, jog galbūt reikėjo palaukti bent jau liepos mėnesio.
Tąkart rajono valdžia, Savivaldybės administracijos ekologė teigė, jog liepų kirtimo darbai vykdomi nenusižengiant įstatymams. Vis dėlto būta priešingai. Dabar jau aišku, kad Laisvės alėjos medžiai pašalinti neturint tam specialaus leidimo.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Ieva Krištopaitytė informavo, jog atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad liepos Laisvės alėjoje Plungės mieste 2019 m. gegužės 28 d. nupjautos neturint leidimo atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus. „Todėl laikoma, kad statybos darbų rangovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo reikalavimus bei padarė žalos gamtai“, – laiške redakcijai rašo I. Krištopaitytė.
Atsižvelgiant į tai, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnį (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas) 1 dalį. Neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taip pat turėtų būti atlyginta ir gamtai padaryta žala, kuri skaičiuojama už kiekvieną nupjauto medžio kelme centimetrą ir svyruoja nuo 3 iki 13 eurų, atsižvelgiant į medžių grupę.
Babrungo slėnio rekonstrukciją vykdo jungtinės veiklos partnerės UAB „Irdaiva“ ir UAB „Plungės lagūna“.
Kaip Aplinkos apsaugos departamento atlikto tyrimo išvadas vertina Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis? „Aplinkos apsaugos departamentas žiūri tik į vieną eilutę ir visai nekreipia dėmesio į kitą – projektas (Babrungo slėnio rekonstrukcijos – red. past.) buvo viešintas, atliktos visos reikalingos procedūros. Departamento vertinimas yra šališkas. Apie jokią žalą negali būti nė kalbos“, – komentavo meras ir pridūrė, jog departamentas siekia, kad už bet kurį nupjautą medį būtų sumokėta, nes kaip kitaip paaiškinti esamus reikalavimus, kai esą net už savo sklype nupjautą medį žmogus turi mokėti. „Tokie departamento reikalavimai tikrai pertekliniai“, – pastebėjo A. Klišonis.