„Vakarų Lietuvos“ interviu su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi
Gerbiamas premjere, šiandieninio pasaulio visuomenė, neišskiriant ir Lietuvos, yra priklausoma nuo informacijos, ne veltui ji ir yra vadinama informacine visuomene. Tačiau pastaruoju metu tvyrant politinei įtampai, plintant terorizmui, karinio pobūdžio ekscesams viešojoje erdvėje akivaizdžiai stiprėja priešiška propaganda. Kaip manote, kokia yra regioninės žiniasklaidos įtaka formuojant šalyje informacinį visuomenės saugumą, diegiant kritinį mąstymą?
Praūžė audringi metai, įsukę pasaulį į karinių konfliktų, teroristinių išpuolių sūkurį, kurio pasekmės neaplenkė ir mūsų. Tai aršus išbandymas mūsų šimtmečiais puoselėtoms taikos, laisvės ir solidarumo vertybėms, kurias ginsime ir toliau. Tikiu, jog sutelkę jėgas ateinančiais metais įveiksime naujoje geopolitinėje situacijoje kilusius iššūkius ir toliau sėkmingai galėsime gerinti kiekvieno Lietuvos žmogaus gyvenimo kokybę, suteiksime galimybę atskleisti kūrybingumą ir išradingumą.
Esu tikras, kad regioninės žiniasklaidos įtaka yra didžiulė. Akivaizdu, kad Lietuvos miesteliuose ir kaimuose gyvenantys žmonės kur kas labiau domisi juos supančia aplinka, savo regiono problemomis ir džiaugsmais. Todėl vietiniai laikraščiai yra tos žiniasklaidos priemonės, kuriomis žmones pasiekia jiems pati aktualiausia informacija, savo krašte yra žymiai įtakingesni už respublikinius dienraščius ir interneto portalus. Galiu pripažinti, kad regioninė žiniasklaida vis dar jaučia didelę atsakomybę už skleidžiamą informaciją, pasižymi objektyvumu ir pagarba savo skaitytojams. Joje kur kas mažiau populizmo ir pataikavimo masiniam skoniui.
Šiemet pradėjęs veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdos uoste yra vienas reikšmingiausių įvykių nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Be abejonės, laivo-saugyklos „Independence“ reikšmė Lietuvai tiek ekonomine, tiek įvaizdžio prasme yra milžiniška. Iš daugiausia už dujas mokėjusios Europos valstybės šalis tapo labiausiai „Gazprom“ produkto kainą numušusia pirkėja. Visgi klausimas, kas turi mokėti už SGD terminalo išlaikymą, tvyrojo nuo tos akimirkos, kai „Independence“ įplaukė į Klaipėdos uostą. Tokia dilema skatina net nusivylimo nuotaikas ir Lietuvos visuomenėje: esą ar ne per brangi šalies biudžetui terminalo kaina, ar skaidrūs ir Lietuvai racionalūs susitarimai su norvegais dėl laivo nuomos?
Atsakymas į šį klausimą pateiktas pačiame klausime: „Iš daugiausia už dujas mokėjusios Europos valstybės šalis tapo labiausiai „Gazprom“ produkto kainą numušusia pirkėja.“ Remiantis Europos Komisijos parengta dujų rinkos ataskaita, Lietuvoje vartotojai už dujas šiais metais moka vieną mažiausių kainų Europoje. Antrąjį šių metų ketvirtį buitiniams vartotojams Lietuvoje dujos kainavo vidutiniškai 4,5 cento už kilovatvalandę. Latvijoje kaina buvo 4,84 cento, Estijoje – 4,72 cento, Lenkijoje – 4,92 cento. Kitaip tariant, Lietuvoje dujų kaina vartotojams buvo 5–10 procentų mažesnė nei aplinkinėse valstybėse.
Nebuitiniai vartotojai už dujas taip pat mokėjo mažiau nei kaimynai. Remiantis Europos Komisijos ataskaita, vidutinė dujų kaina nebuitiniams vartotojams Lietuvoje buvo 2,84 cento už kilovatvalandę. Lenkijoje dujų pirkėjai turėjo mokėti 10 proc. daugiau, Latvijoje – 18 proc. daugiau, Estijoje dujos kainavo penktadaliu daugiau nei Lietuvoje. Net ir Vokietijoje įmonės, Europos Komisijos duomenimis, už dujas mokėjo daugiau nei Lietuvoje.
SGD terminalas „Independence“ užtikrina energijos tiekimo saugumą ir konkurenciją rinkoje. Suprantama, kad saugumas kainuoja – tai yra terminalo išlaikymo sąnaudos. Tačiau terminalo užtikrinama konkurencija skatina mažėti kainas. Objektyvūs skaičiai – galutinių vartotojų mokama kaina – rodo, kad nauda viršija sąnaudas. Be to, nuo kitų metų įsigalios vadinamasis pajėgumų modelis, kuris užtikrins proporcingą kiekvieno dujų sistemos naudotojo indėlį į dujų tiekimo saugumo finansavimą.
Šiuo metu aktyviai svarstomas ateinančių metų Lietuvos biudžetas. Kokios svarbiausios gairės numatytos regioninės politikos srityje? Kokiais pokyčiais galėtų pasidžiaugti ir Vakarų Lietuvos gyventojai?
2016 m. valstybės biudžetas bei nacionalinio biudžeto pagrindiniai rodikliai, kaip ir visuomet, atspindi visas Lietuvos politikos kryptis. Vakarų Lietuvos gyventojai, kaip ir visi kiti, naudosis šalies, griežtai besilaikančios fiskalinės disciplinos reikalavimų, privalumais, taip užsitikrinant ne tik valstybės skolos aptarnavimo kaštų mažėjimą, bet ir kuriant prielaidas sėkmingam šalies vystymuisi. Lietuva gyvena pakitusių geopolitinių aplinkybių įtakoje, kai tenka ypatingą dėmesį skirti nacionaliniam saugumui. Vien Krašto apsaugai asignavimai, palyginti su 2015 m., didinami 149 mln. eurų. Ūkis po truputį amortizuoja neigiamas eksporto kritimo įtakas, tačiau būtina skatinti vidaus vartojimą. Tai siekiama padaryti didinant minimalią mėnesinę algą (MMA) bei atlyginimus mažiausiai gaunantiems darbuotojams bei skiriant investicijas ūkio šakoms, kursiančioms mūsų šalies ateitį.
Skaičiuojant 2016 metų prognozuojamas pajamas, 2015 metų savivaldybių pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti koreguojamos tokiu pat principu, kaip ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Atsižvelgiant į tai, visos savivaldybės 2016 metais turės garantuotus pajamų šaltinius papildomiems išlaidų pokyčiams finansuoti. Užtikrinus papildomą lėšų poreikį Seimo ir Vyriausybės priimtiems sprendimams vykdyti, 12-os savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti 2016 metais padidės 60,6 mln. eurų, visų kitų savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms atlikti numatomos 64,4 mln. eurų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti 2016 metams prognozuojamų pajamų mažėjimą.
Konkrečioms išlaidoms finansuoti savivaldybėms numatytos specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto sudaro 881,6 mln. eurų. Šių dotacijų suma, palyginti su 2015 metais, yra 6 mln. eurų didesnė.
Savivaldybių biudžetų pajamos 2016 metais iš visų pajamų šaltinių sudarytų 2 336,1 mln. eurų. Palyginti su 2015 metais, jos didėtų 5,2 proc., arba 115,1 mln. eurų.
Savivaldybėms taip pat numatoma skirti 168,3 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų (iš jų 146,7 mln. eurų investicijoms finansuoti).
Atsižvelgiant į Konstitucinio įstatymo nuostatas, kuriomis yra nustatyti reikalavimai savivaldybių biudžetams užtikrinti fiskalinę drausmę, 2016 metams nustatomi savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai. Taip pat savivaldybėms iškeliami reikalavimai dėl įsiskolinimų suvaldymo, o Vilniaus miesto savivaldybei – ir dėl jų sumažinimo.
Žmonės apie regioninės politikos našumą dažniausiai sprendžia pagal savo kasdienybės poreikius. Jie vertina neigiamai, kai nėra darželio kaime, panaikintas pašto skyrius, uždaryta pradinė mokykla… Štai kad ir paskutinis pavyzdys iš mūsų regiono: kretingiškiai jaučia didelę nuoskaudą ir nežada nusileisti kovodami dėl įvažiavimo apmokestinimo į Palangą – juk aplinkinių rajonų žmonės ten važiuoja ne tik dėl kurorto, bet ten dirba, prekiauja turguje, lanko bažnyčią ir t. t. Kokia Jūsų nuomonė? Ar ir Neringa tik pasiturintiesiems?
Kai kalbame apie savivaldos stiprinimą, dažnai girdime sakant – skirkite daugiau lėšų, ir problemos bus išspręstos. Tačiau visi puikiai žinome, kad nėra tokio biudžeto pinigų maišo, iš kurio būtų galima padalyti kiekvienam pagal poreikius. Tikimės, kad savivaldybės parodys didesnį savarankiškumą ir, sakyčiau, sąmoningumą, mažindamos savo biurokratinius aparatus. Švelniai tariant, keistai atrodo savivaldybių darbuotojų gausa. Esant šalies vidurkiui – 218 žmonių vienam valdininkui, kai kuriose savivaldybėse šis skaičius yra dvigubai ar net trigubai mažesnis. O jau vadovaujančių darbuotojų – vos ne kas penktas. Kada pagaliau savivalda įsileis gerąją vadybos praktiką?
Lietuvai labai reikia atviros, aktyvios ir veiklios savivaldos. Vietos savivaldai galime atsakingai pažadėti – bus sudarytos visos teisinės prielaidos plėsti žemesnės grandies valdžiai – seniūnijų, gyventojų bendruomenių įgaliojimus. Šiuo metu svarstomas įstatymų paketas, kurio tikslas – sudaryti prielaidas lankstesnei, gyventojų poreikius labiau atitinkančiai seniūnijų veiklai, plačiau įtraukti žmones sprendžiant viešuosius vietos reikalus, didinti bendruomenių teikiamų paslaugų prieinamumą. Tik pasitikėdami žmonėmis ugdysime jų pilietinę, o kartu ir politinę kultūrą, užsitarnausime didesnį jų pasitikėjimą.
O dėl mokesčio pakėlimo už įvažiavimą į kurortus, tai vietos savivaldybių tarybos turėtų gerai pamąstyti prieš priimdamos tokius sprendimus. Kurortai turi būti patrauklūs ne tik užsienio svečiams, bet ir Lietuvos žmonėms. Reikia atsakingai pasverti, ar didesnis rinkliavos mokestis ženkliai atsispindės savivaldybių biudžete, o gal atvirkščiai – įplaukos sumažės dėl nusivylusių poilsiautojų?
Kalbamės artėjančių didžiųjų metų švenčių akivaizdoje. Ko palinkėtumėte mūsų „Vakarų Lietuvos“ (beje, šį rudenį sulaukusios 20-mečio) skaitytojams, kurių turime net trisdešimt tūkstančių?
Jūsų skaitytojams linkiu džiaugsmingų šv. Kalėdų ir darbingų 2016-ųjų metų! Šilumos, ramybės ir darnos Jums visiems bei Jūsų šeimoms! „Vakarų Lietuvai“ linkiu sėkmingų, kūrybiškų metų ir toliau gausinti skaitančių ir vertinančių Jūsų teikiamą informaciją skaitytojų būrį.
Ačiū už pokalbį.
