Per visas valstybines šventes prie įstaigų ir gyvenamųjų namų keliamos trispalvės – mūsų šalies valstybingumo simbolis.
Iki 1988-ųjų tokios vėliavos iškėlimas buvo baudžiamas, tačiau drąsuolių, siekiančių pažymėti Lietuvos valstybės šventes, ypač Vasario 16-ąją, netrūko.
Tuo pasižymėjo ir du mažeikiškiai. Jų istorijos – Lietuvos ypatingajame archyve.
Budėjimai nepadėjo
Sovietmečiu buvo ne vienas atvejis, susijęs su Lietuvos valstybės atkūrimo data. Vasario 16-osios naktį prie pastatų buvo iškeliamos lietuviškos trispalvės.
Daugelį metų tą naktį vykdavo sustiprintas milicijos ir jos pagalbininkų – draugovininkų budėjimas.
Vienas iš tokių atvejų sovietų saugumiečių buvo užfiksuotas tuometiniame Sedos rajone 1957 metais. Tą naktį iš marlės pagamintos ir rankomis pasiūtos trispalvės vėliavos buvo iškeltos medžių viršūnėse Gailaičių ir Pašilės kaimuose, kurie dabar priklauso Skuodo rajono savivaldybei.
Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, Valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyrius net septynerius metus tyrė baudžiamąją bylą dėl šių Lietuvos trispalvių vėliavų iškėlimo, tačiau, nepavykus nustatyti vėliavas iškabinusių asmenų, byla buvo nutraukta.
Vėliavas kėlė naktimis
Ypatingajame archyve yra informacijos ir apie 1969 metų vasario 16-osios įvykius Mažeikiuose bei Tirkšliuose.
Naktį trispalvė vėliava buvo iškelta medyje Mažeikiuose, Vilniaus gatvėje. Ją pamatė ir apie tai milicijos budinčiajam telefonu pranešė tuometinis Mažeikių kompresorių gamyklos juriskonsultas Vytautas Šniukas.
Tų pačių metų vasario 15-osios naktį klebonas Bronius Burneika, eidamas į Tirkšlių bažnyčią, ant šventoriaus vartų pastebėjo plevėsuojantį, jo liudijimu, „audeklo gabalą“, kurį numetė ant žemės. Kitą dieną, pamatęs, kad tai Lietuvos trispalvė, B. Burneika nurodė zakristijonui ją sudeginti, ką pastarasis ir padarė.
1972 m. trispalvė buvo iškelta ant tuo metu statomo dvylikaaukščio namo Sodų gatvėje. Vėliavą pamatė ir apie tai milicijos budinčiajam pranešė Mažeikių statybos valdybos Nr. 2 viršininko pavaduotojas Grigorijus Guščenkovas. Kadangi prie vėliavos koto buvo pritvirtinta konservų dėžutė, manyta, kad trispalvė užminuota, tačiau įtarimai nepasitvirtino.
Išplatino raginimus kovoti
Tik po šių įvykių buvo nustatyta, kad vėliavas 1969 m. kėlė 29-erių metų vairuotojas Vladislovas Majauskas, o po trejų metų Sodų gatvėje jam padėjo kolega, šešeriais metais jaunesnis Vaclovas Šalvys.
Tai, kad šie du mažeikiškiai neapsiribojo vien trispalvės iškėlimu, liudija ir Lietuvos sovietinio saugumo pulkininko E. Kismino raštas SSRS KGB Tardymo skyriaus generolui majorui A. Volkovui.
Jame informuojama, kad V. Majauskas kartu su vėliau nuskendusiu Juozu Bičkumi dar 1970 metais „išniekino paminklą kovojusiems už sovietų valdžią Luobos kaime (Skuodo rajone)“.
Po metų jis kartu su V. Šalviu, norėdamas atsispausdinti „nacionalistinių dainų“ (taip buvo vadinamos tarpukario ir tremties dainos), iš Dovainių kolūkio Plungės rajone bandė pavogti spausdinimo mašinėlę. Deja, vietoj spausdinimo įrenginio pavogė skaičiavimo mašinėlę.
1971 m. rudenį šie mažeikiškiai iš „Ventos“ kolūkio Mažeikių rajone pavogė spausdinimo mašinėlę „Olimpija“, kuria atspausdino šimtą lapelių su raginimais kovoti prieš sovietų valdžią, ir juos išplatino Mažeikių turguje, sumetė į mažeikiškių pašto dėžutes bei išmėtė autobuse, važiavusiame maršrutu Mažeikiai–Seda.
Saugojo trispalves
Už vėliavų iškėlimą ir kitas veiklas Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nutartimi V. Majauskas buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę, o V. Šalvys nuteistas ketveriems laisvės atėmimo metams, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Iš Mordovijos lagerių V. Šalvys į Mažeikius grįžo 1976-aisiais, dirbo įvairiose miesto įmonėse, paskutinius septyniolika metų iki mirties (2009 m.) dirbo vandens valymo stotyje, dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikloje.
Koks buvo V. Majausko likimas, iki šiol nežinoma.
Muziejininkas Vytautas Ramanauskas „Santarvei“ pasakojo: „Net ir tais laikais mūsų žmonės saugojo trispalves. Ilgus metus mažeikiškių Bajoriūnų šeima Lietuvos vėliavą laikė įsiuvę į antklodę. Kitą trispalvę aptiko mažeikiškis Artūras Višnevskis, remontuodamas seną namą. Šią trispalvę žengdamas kolonos priekyje jis nešė miesto gatvėmis tautinės vėliavos pakėlimo šventėje Mažeikiuose.“
Trispalvė Lietuvos vėliava oficialiai buvo iškelta 1988 metų rudenį virš banko pastato Mažeikių senamiestyje. Ją iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Mažeikių rėmimo grupės nariai Jonas Songaila ir Henrikas Štaudė.
Vidas STANKUS
Nuotraukos iš Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos
