„Metai buvo sudėtingi, bet ne tokie blogi, kokie galėjo būti“, – taip trumpai savo vadovaujamos įstaigos 2021 metų veiklą apibūdino Plungės ligoninės laikinasis direktorius Remigijus Mažeika. Vietos politikams pristatydamas praėjusiųjų metų rodiklius, direktorius neslėpė, jog kai kurie iš jų nedžiuginantys. Dažniausia įvairių mažėjimų priežastis – pandemija. Tiesa, yra ir didėjusių skaičių, vienas iš jų – darbuotojų atlyginimai. Tai vėlgi lėmė „kovidas“: visiems, kurie dirbo su „kovidiniais“ pacientais, buvo mokami 60–100 proc. dydžio priedai. Puiku, bet… neliks pandemijos, neliks ir priedų.
Geriau nei 2020-aisiais
Ligoninės vadovas metinę ataskaitą pradėjo apžvelgdamas aktyvaus gydymo paslaugų pokytį. Pernai tokių paslaugų suteikta 2 418, dienos chirurgijos paslaugų – 470. Tiesa, pastarasis skaičius džiuginantis, nes 2020 metais dienos chirurgijos paslaugų rodiklis buvo kritęs iki 338 (nepandeminių (2018 m.) rodiklis – 648).
2021-aisiais šiek tiek atsigavo ir kiti svarbūs rodikliai: lovadienių skaičius – 18 180 (2020 m. – 16 947, 2019 m. – 22 631, 2018 m. – 26 013), pacientų skaičius – 2 875 (2020 m. – 2 745, 2019 m. – 4 487, 2018 m. – 4 399). „Žinoma, jei ne pandemija, skaičiai būtų kitokie, nes bijodami rizikuoti kai kurie žmonės atsisakė ir planinių operacijų, ir kitų paslaugų“, – kalbėjo R. Mažeika.
Anot įstaigos vadovo, prasidėjus ligoninių tinklo pertvarkai, visur akcentuojama, jog pagrindinis gydymo įstaigos išlikimo garantas yra atliktų operacijų skaičius. Tiesa, tikslus rodiklis nenurodomas, bet savaime aišku: kuo daugiau – tuo geriau. Iki pandemijos Plungės ligoninė tikrai turėjo kuo pasigirti: 2018 m. čia atliktos 1 463 operacijos, iš jų 658 – didžiosios; 2019 m. – 1 360, didžiųjų – 692. 2020 m. skaičius krito iki 878 ir 536 didžiųjų, o 2021 m. jis vėl šoktelėjo: 941 operacija, iš jų 558 – didžiosios. „Lyginant su 2020-aisiais, bendras operacijų skaičius augo 7 proc., didžiųjų – 4 proc. Pastarosios sudarė 59 proc. visų atliktų operacijų. Mūsų tikslas – išlaikyti Chirurgijos skyrių, todėl kviečiamės naujų specialistų, didiname operacijų ir kitų paslaugų asortimentą“, – pasakojo įstaigos vadovas. Paminėta, kad pas mus jau operuojamos venos, teikiamos lėtinio skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugos.
Pandemijos laikotarpiu vienas iš ligoninės skyrių – Palaikomojo gydymo ir slaugos – buvo transformuotas į 38 lovų „kovidinį“ skyrių, kuriame pernai gydytas 271 žmogus. Deja, 42 iš viruso gniaužtų išgelbėti nepavyko. 25 užsikrėtusieji buvo patekę į Anestezijos ir reanimacijos skyrių, 17 iš jų neišgyveno. Nemaža dalis „kovidinių“ ligonių pervežta į Šiaulius.
Ligoninės direktorius vardijo: „Ambulatorinių konsultacijų ir ambulatorinių paslaugų pandemijos metu mažėjo, taip pat ir stebėjimo paslaugų, turėtą kompiuterinį tomografą išnaudojome, kiek galėjome, dienos stacionaro paslaugos – vienas iš rezervų, ką galime plėsti, skubi pagalba pernai augo net 35 proc. – nes daug kas kreipėsi ne į savo gydytojus, o tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių.“
Žmogiškieji ištekliai
Kalbėdamas apie žmogiškuosius išteklius, R. Mažeika paminėjo, kad ligoninė turi 337 darbuotojus. Džiaugėsi dviem naujais gydytojais – chirurgu ir kardiologu, padidinusiais galimybę patekti pas šio profilio specialistus. Darbą ligoninėje pradeda ir konsultuojantis bei operuojantis gydytojas urologas. „Praėjusieji metai – didelis iššūkis dėl darbuotojų, nes jų reikėjo ne tik mūsų skyriuose, bet ir testavimo bei vakcinavimo punktuose. Viską atlaikėme. Puikiai atsilaikė ir 29 darbuotojų „kovidinis“ skyrius, kuriam vadovavo gydytojas Giedrius Ramanauskas. Puiki komanda, kuriai visi esame dėkingi“, – sakė įstaigos vadovas.
Kaip minėjome, vienas iš 2021 metais augusių rodiklių – atlyginimai. Ir dėl to, kad valstybė kėlė minimalų mėnesio atlygį, ir dėl to, kad dirbusieji su sergančiaisiais „kovidu“ gavo 60–100 proc. priedus, kurių pasibaigus pandemijai, deja, neliks. Taigi 2018 m. ligoninės darbuotojų atlyginimo vidurkis buvo 834 Eur (gydytojų – 1 611 Eur, slaugytojų – 745 Eur), 2019 m. – 1 179 Eur (gydytojų – 2 278, slaugytojų – 1 014), 2020 m. – 1 495 (gydytojų – 2 886, slaugytojų – 1 404), 2021 m. – 1 861 Eur (gydytojų – 3 880, slaugytojų – 1 814). Beje, iš viso per metus ligoninė priedams skyrė daugiau nei milijoną eurų.
Rezultatas – su minusu
Saugios nakvynės programai įgyvendinti ligoninė iš Savivaldybės gavo 18 100 Eur, rezidentams išlaikyti – 16 900 Eur. Įsigyti pirkiniai: skaitmeninis rentgeno aparatas (399 tūkst. eurų), videolaparoskopinė įranga (166 tūkst. eurų), deguonies generatorius (111 tūkst. eurų) ir kt.
Ligoninės metinės pajamos – apie 9 mln. eurų, sąnaudos – apie 9,5 mln. eurų. Didžioji dalis pajamų teko atlyginimams – 6,8 mln. eurų, „Sodrai“ – 1,2 mln. eurų.
Bendras įstaigos veiklos rezultatas nedžiuginantis – patirtas 266 tūkst. eurų nuostolis. Tiesa, prastesnis buvo pirmasis pusmetis, kuris baigtas su 250 tūkst. eurų minusu, antrasis – jau geresnis. Anot R. Mažeikos, nuostolis turi pateisinimą: didėjo atlyginimai, kilo mokesčiai už komunalines paslaugas, o valstybė ligoninės teikiamų paslaugų įkainius padidino tik rugsėjo 1-ąją. „Metų pabaigoje mūsų finansinė padėtis, galima sakyti, buvo gera, sąskaitoje turėjo apie 1,1 mln. eurų. Šiųmetinė mūsų sutartis su ligonių kasomis – nebloga ir net su puikia perspektyva“, – teigė laikinasis įstaigos vadovas.
