Paskutinis vasaros mėnuo Bažnyčioje prasideda Atleidimo švente.
Rugpjūčio 2-ąją pasaulio pranciškonų bažnyčiose, o visų pirma vienoje svarbiausių pasaulyje pranciškonų bažnyčių – Asyžiaus Angelų Karalienės bazilikoje – švenčiama Atleidimo šventė, paprastai vadinama Porciunkule. Būtent Porciunkulėje prasidėjo jau aštuonis šimtmečius besitęsianti pranciškonų ordino istorija – mažesnieji broliai šiemet mini 800 metų įkūrimo jubiliejų.
Šiandien Porciunkulės atlaidus galima pelnyti kiekvienoje bažnyčioje – tiek pranciškoniškoje, tiek ir savo parapijos. Reikia ją aplankyti, sukalbėti „Tikėjimo išpažinimą“, maldas „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“, t. y. pasimelsti popiežiaus intencija, atlikti arba būti neseniai atlikus išpažintį ir priimti Komuniją.
Rugpjūčio 6-ąją Bažnyčia švenčia Kristaus Atsimainymą.
Jėzaus Atsimainymas Taboro kalne liudija apie stulbinantį dieviškos šviesos spindėjimą Dievo Sūnaus asmenyje. Tas spindėjimas taip užvaldė tris apaštalus – Petrą, Jokūbą ir Joną, drauge su Mokytoju užkopusius į kalną, kad jie panoro tą nuostabų Jėzaus švytėjimą įtalpinti į tam tikrus rėmus – statyti palapines, kad, atsidūrę jose, galėtų ilgėliau pratęsti to transcendentinio išgyvenimo palaimą.
Rugpjūčio 15-ąją Bažnyčia švenčia didžiausią vasaros pabaigos iškilmę, skirtą Dievo Motinai, – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę, arba Žolinę.
Vėl esame kviečiami į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus Pivašiūnuose (rugpjūčio 14–22 d.) ir Krekenavoje (rugpjūčio 14–20 d.). Lietuviams nuo seno Žolinė buvo atsisveikinimo su želmenija ir gėlėmis diena, derliaus pašventinimo šventė. Jau nupjauti ir suvežti javai, sunokęs vasarinis sodų derlius. Už jį, bendrą žemės ir žmogaus triūso vaisių, laiminamą Aukščiausiojo, ir renkamasi šventovėse padėkoti. Lietuvoje nuo seniausių laikų išlikęs paprotys bažnyčiose šventinti vaistingąsias laukų žoleles, gėles ir javus, kai kuriuose regionuose – ir daržoves. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš naujojo javų derliaus, padarydavo giros. Po pamaldų visi svečiuodavosi, susitikdavo net tolimiausi giminaičiai. Tokiose bendruomenės vaišėse buvo prisimenami ir giminės mirusieji.
6 d. – XVIII eilinis sekmadienis. Viešpaties Atsimainymas
Mt 17, 1–9: „Jo veidas sužibo kaip saulė.“
13 d. – XIX eilinis sekmadienis
Mt 14, 22–33: „Liepk man ateiti pas tave vandeniu.“
20 d. – XX eilinis sekmadienis
Mt 15, 21–28: „O moterie, didis tavo tikėjimas.“
27 d. – XXI eilinis sekmadienis
Mt 16, 13–20: „Tu esi Petras – Uola. Tau duosiu dangaus karalystės raktus.“