Jau ir po Trijų Karalių. Įsibėgėja nauji metai. Šį sekmadienį, sausio 11-ąją, Kristaus Krikšto švente užbaigsime Kalėdų laikotarpį. Jėzaus Kristaus Krikštas – tai naujas Viešpaties apsireiškimas žmonėms. Prie Jordano Jonas Krikštytojas paskelbė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes“ (Jn 1), o pranašo žodžius patvirtino balsas iš dangaus: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Lk 30).
Jonas Krikštytojas skelbė atsivertimo krikštą žmonėms, laukiantiems ateisiančio Mesijo. Šitam pasiruošimui reikėjo vidinio pasikeitimo per atgailą, raginančią nusigręžti nuo blogio. Kristaus Krikštas buvo apsisprendimas priimti žmonių nuodėmes ir jas nunešti ant kryžiaus, apsisprendimas mirti už pasaulio žmonių nuodėmes. Mums, gyvenantiems XXI amžiuje, Kristaus Krikšto diena primena, kad turime nuolat dėkoti Dievui už įsūnystės malonę, gautą krikšto metu, kad esame Dievui ne svetimi, bet mylimi Jo vaikai. Mūsų krikštas yra mūsų gimimas dangui.
Sausio 25 d. Bažnyčia mini Šv. Pauliaus Atsivertimą. Ši šventė tarsi pratęsia neseniai praėjusios Trijų Karalių – Kristaus Apsireiškimo šventės – spindesį. Kristus apsireiškia Sauliui kaip Dievo pašlovintas Mesijas, toliau gyvenantis savo broliuose ir seseryse, su kuriais Jis yra viena. Kristus neklausia: „Kam persekioji savo tarnus?“ Jis sako: „Kam mane persekioji?“ Saulius akimirksniu suvokia, kad Jėzus iš Nazareto yra gyvasis Dievas ir kad Jis tapatinasi su savo Bažnyčia. Kartu Šv. Pauliaus Atsivertimas yra nuostabių dalykų, kuriuos Viešpaties malonė gali atlikti sieloje, apsireiškimas.
Sausio 27 d. prisimename palaimintąjį vyskupą Jurgį Matulaitį. 1898 m. įšventintas kunigu J. Matulaitis profesoriavo Kelcų seminarijoje Lenkijoje. Matydamas didelį to krašto skurdą, susidomėjo socialiniais klausimais. Pajutęs potraukį prie vienuolių gyvenimo, atkūrė marijonų vienuoliją, pats tapo vienuoliu ir įsteigė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją. 1918 m. buvo paskirtas Vilniaus vyskupu augziliaru. Eidamas šias pareigas, susidūrė su stipriu lietuvių ir lenkų tarpusavio priešiškumu. Taikos skelbėjas palaimintasis J. Matulaitis yra parašęs tokius žodžius: „Aš gimiau Lietuvoje… Beveik visą savo gyvenimą dirbau Lenkijoje, ir dirbau sąžiningai, negailėdamas jėgų.“ Jis triūsė iki išsekimo. 1925 m. J. Matulaitis atsistatydino, bet popiežius Pijus XI, kuris vertino „tą tikrai šventą vyrą“, tuoj pat jį paskyrė Vilniaus arkivyskupu ir apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvai. Dvasininkas stengėsi atkurti gerus lenkų ir lietuvių santykius, parengė Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatą. 1927 m. staiga mirė, sulaukęs 55 metų. Netrukus buvo pasirašytas konkordatas.
11 d. – Viešpaties Krikštas
Mk 1, 7-11: „Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“
18 d. – II eilinis sekmadienis
Jn 1, 35-42: „Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo avinėlis!“ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų.“
25 d. – III eilinis sekmadienis
Mk 1, 14-20: „Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną, kad atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“
