Žemaitijos nacionaliniame parke prieš šešerius metus pradėtas kurti Litvakų atminimo sodas, skirtas Lietuvoje gyvenusiems žydams pagerbti. Tai – unikalus Jakovo Bunkos paramos fondo projektas – juk istorija nenueina užmarštin, kol yra kas ją liudija. Šiuo metu sode „auga“ 53 iš metalo nukaldintos simbolinės obelys sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms atminti. Viena paskutiniųjų čia pastatyta Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva. Litvakų atminimo sode šalies vadovas lankėsi, kai sausio viduryje buvo atvykęs į Plungę susitikti su Telšių regiono savivaldybių atstovais.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos duomenimis, Litvakų atminimo sodas tapo vienu iš tų objektų, į kurį lankytojai noriai užsuka. Medsėdžių kaime, Platelių kaimynystėje, šalia pagrindinio kelio kuriamas sodas apima 12 arų plotą, kuriame ir atgaivinama istorija. Ta istorija – skaudi, menanti tūkstančių tragiško likimo žmonių gyvenimus, žyminti žydų tautos masinį genocidą Antrojo pasaulinio karo metais.
Litvakų atminimo sodas yra įrėmintas simbolinio Lietuvos žemėlapio: šalies kontūrus žymi visus metus žaliuojantys krūmai – buksmedžiai, o tose vietose, kuriose 1941–1944 metais buvo sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo kaltos obelys. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas. Stendas prie įėjimo į žemėlapį skaičiais pasakoja apie visos Lietuvos buvusias žydų bendruomenes. Yra jame atkurtas ir Platelių planas su buvusiais pastatais ir jų šeimininkų sąrašu.
Įdomu tai, jog metaliniai medžiai sode „dygsta“ ne vien jo idėjos autoriaus plateliškio Eugenijaus Bunkos iniciatyva. Savo protėviams atminti obelis užsako litvakai iš viso pasaulio.
Atminimo sode yra pastatyti keturi Karelijos granito paminkliniai stulpai žymiems litvakams: Tado Kosciuškos sukilimo dalyviui, žydų kavalerijos pulko organizatoriui ir vadui, iš Kretingos kilusiam Berekui Joselevičiui (Berek Dovas), Darbėnuose gimusiam sionistų judėjimo prezidentui Dovydui Volfsonui (David Wolffsohn), iš Seredžiaus kilusiai neeilinei meno pasaulio žvaigždei Elui Džolsonui (Al Jolson), daug prie Indijos nepriklausomybės iškovojimo prisidėjusiam Rusnėje gimusiam Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach).
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija dalijasi pastebėjimu, jog, anot vieno iš aktyviausių sodo kūrimo talkininkų, knygos apie unikalią vaikų gelbėjimo iš Kauno geto operaciją „Išgelbėti bulvių maišuose“ sudarytojo Jakovo Zilbergo, Litvakų atminimo sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet gali būti ir analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu.
Šią išskirtinę vietą aplankė ir aukščiausias Lietuvos pareigūnas – Prezidentas G. Nausėda. Po jo apsilankymo Litvakų atminimo sode buvo pasodinta iš metalo kaldinta obelis Darbėnų, kuriuose gyveno šalies vadovo senelis, žydams atminti.
„Litvakų atminimo sodas – unikali ir įtaigiai įgyvendinta idėja, įamžinanti Lietuvoje gyvenusias gausias žydų bendruomenes. Šiandien nedaugelis jų yra gyvi, o mes galime tik įsivaizduoti, kiek daug kartų, kurios galėjo prisidėti prie mūsų šalies ir viso pasaulio raidos, netekome“, – kalbėjo Prezidentas.
Ant pastatyto naujo metalinio medžio lapų iškalti užrašai „Darbėnų žydų bendruomenė“ ir „Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda“. Ant obuolio iškalta garsaus Darbėnuose gimusio ir augusio litvako D. Volfsono pavardė. Jis buvo vienas iš Izraelio valstybės kūrėjų.
Tai jau 53-ioji šio sodo obelis. Lietuvoje, turimais duomenimis, iš viso gyveno 234 žydų bendruomenės. Antrojo pasaulinio karo metais, kaip žinome, buvo sunaikinta daugiau nei 90 procentų mūsų šalies žydų.
Litvakų atminimo sodo idėjos autorius E. Bunka po G. Nausėdos apsilankymo sakė: „Mano manymu, jeigu Prezidentas obelį būtų „pasodinęs“ kaip eilinis Lietuvos pilietis, jis būtų parodęs savo požiūrį. Bet jis yra vyriausiasis mūsų šalies pareigūnas, kuriam žmonės rinkimuose davė leidimą kalbėti ir veikti visų vardu. Tad tą obelį Prezidentas „pasodino“ ne tik Darbėnų, bet ir visos Lietuvos sunaikintoms žydų bendruomenėms atminti.“
