Plungės kultūros centras praėjusią savaitę kvietė į renginių ciklo „Po vienu skėčiu“ susitikimą, kuris, beje, buvo jau paskutinis šį sezoną. Kaip žinome, šio ciklo metu buvo organizuojami įdomūs pasimatymai su drąsiais tik savo kūrybos kelią pradedančiais, taip pat ir didesnių kūrybinių pasiekimų turinčiais jaunais žmonėmis, kilusiais iš Plungės krašto. Šįkart visų dėmesio centre buvo Livija Šiaudvirtaitė, dar žinoma Livijos Gemmos pseudonimu. Įdomi asmenybė, talentinga dainų kūrėja ir prodiuserė, turinti savitą ir unikalų muzikos pojūtį – tokia yra Livija. Beje, mergina gali pasigirti išleidusi ir savo kūrybos albumą!
Apie kūrybą, muzikinius ieškojimus ir iššūkius ir sukosi pokalbis su Livija prie arbatos puodelio renginyje „Po vienu skėčiu“.
Jaukiame pasimatyme su kraštiete Plungės kultūros centro kamerinėje salėje dalyvavo jai pažįstami ir artimi žmonės, draugai, buvę mokytojai ir tie, kuriems yra įdomus jauno kūrėjo gyvenimas ir kelias ieškant savo vietos po saule. O L. Šiaudvirtaitė tikrai turėjo ką papasakoti ir kuo pasidalinti – juk rezultatas jos kūrybos jau akivaizdus: širdį atlikėjai glosto neseniai pasirodžiusi debiutinė vinilinė plokštelė „Dangus jau rausta“. Albumas – jos ketverių metų studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigiamasis darbas, taigi ypatingas visais atvejais.
Bet apie viską nuo pradžių. Livija prisipažino: būti tokiame renginyje, kai kalbėti apie save ir savo kūrybą tenka tarp pažįstamų žmonių, nėra dažnas atvejis, todėl kažkiek nejauku – juk namuose visada yra sunkiausia prisistatyti. O pasakoti apie savo kūrybą, kaip ji pati užsiminė, jai tenka gana dažnai.
Livija Gemma – elektroninės muzikos kūrėja ir prodiuserė. Jos kelias į muziką prasidėjo dar vaikystėje. Kuliuose gimusi ir užaugusi mergina nuo pat mažų dienų buvo lydima muzikos, tad nieko keisto, jog jau darželyje prasidėjo pažintis su meno pasauliu. „Mano mama, galima sakyti, buvo pirmoji mano vokalo mokytoja, namuose visada skambėjo pianinas. Vėliau kurį laiką lankiau Giedrutės Idzelienės vokalo pamokas, trečioje klasėje pradėjau dainuoti ir įsijungiau į Kulių folkloro ansamblį „Vaisgamta“. Tuo pačiu metu pradėjau lankyti Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklą, čia devynerius metus prasimokiau pas mokytoją Ireną Bakanauskienę solinio dainavimo“, – apie save pasakojo Livija.
Paskutiniai metai Kulių gimnazijoje jai buvo įsimintini tuo, jog tuomet ypač stipriai pajautė impulsą muziką kurti, o ne tik ją atlikti. „Savarankiškai telefone su specialia programėle pradėjau prodiusuoti dainas. Pamažu tai tapo mano nenustelbiama aistra ir pradėjau galvoti apie studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje“, – prisipažino Livija. Svajonė išsipildė. Žemaitiškas charakteris ir užsispyrimas atsiskleidė jau bandant įrodyti komisijai, kad ji verta studijuoti akademijoje. „Nesistengiau labai įtikti komisijai, bet jie labai palankiai priėmė mano dainų formatą. Iš tikro buvo gana sudėtinga įstoti, nes teko natomis užrašyti vieną iš savo kūrinių“, – studijų pradžios subtilybėmis dalijosi kuliškė.
Livija sėkmingai baigė studijas Kompozicijos katedroje ir įgijo elektroninės muzikos specialybę. Taigi muzikos kūrimas ir prodiusavimas nuo paprastų programėlių telefone šiandien šios jaunos kūrėjos gyvenime įgijo kitokią formą: dirbama su specialiomis kompiuterinėmis programomis, tenka prisiliesti ir prie garso inžinerijos bei režisūros. Tiesa, ir kaip atlikėjos vaidmuo jai dar labai artimas. Visa jos meniška siela ir yra sudėta į debiutinį albumą.
Livija prisipažįsta, jog jei ne dėstytojai Vaclovas Augustinas ir Julius Aglinskas, vargiai ji būtų išdrįsusi imtis albumo leidybos – juk tai didelių iššūkių – ir kūrybinių, ir finansinių – reikalaujantis darbas. Tačiau drąsa ir ryžtas buvo apdovanoti puikiu rezultatu – pirmasis albumas išvydo dienos šviesą. Jame – 11 Livijos kurtų ir atliekamų dainų.
„Iš pradžių kūriau dainas angliškai, tačiau pastaruoju metu rašau gimtąja kalba. Kurdamas lietuviškai tampi labai atviras, neturi už ko pasislėpti, o meluoti dainose nėra gerai… Norėjosi rašyti nuoširdžiai, atvirai, bet neišduodant visko klausytojui. Kurdama atradau metaforas. Mano muzika yra gana vizuali iš savęs, o dainos – tarsi nuoroda į vaizdinius. Tiesa, neretai man sako, jog mano muzika per lėta, per liūdna, tačiau taip aš ją jaučiu, negalėčiau šiuo metu savęs išduoti ir kurti kitaip. Dažniausiai kuriu spontaniškai, idėjos gimsta, jas užsirašai ir vėliau viską bandai sudėlioti į visumą“, – apie savo kūrybą pasakojo Livija Gemma.
Kodėl toks slapyvardis? Kūrėja sakė, kad toks yra jos Sutvirtinimo sakramento vardas, be to, Gemma Galgani buvusi italų šventoji, tad šis pseudonimas jai pasirodęs labai priimtinas ir leidžiantis labiau orientuotis į tarptautinę rinką kaip kūrėjai.
„Mėgstu važinėti su dviračiu po Kulių apylinkes ir klausytis muzikos“, – prasitarė Livija, paklausta apie kitus pomėgius, tarp kurių dar ir fotografija, dailė. Su kūryba, suprantama, susiję ir jos ateities planai. „Ateityje galbūt save matyčiau ne vien Livijos Gemmos veikla užsiimančia. Man įdomus yra garsas ir kaip jis gali papildyti vaizdą. Todėl įdomu būtų išbandyti muzikos kūrimą filmams, o galbūt ir teatrams. Aišku, norėčiau tęsti koncertinę veiklą. Svajoju ir apie antrą savo kūrybos albumą“, – atskleidė savo lūkesčius jaunoji kūrėja.
Livijos kūryba išties išskirtinė, dovanojanti kitokį, neįprastą pojūtį. „Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros“, – taip apibūdinama šios merginos kūrybinė žinutė klausytojams.
Kęstučio Vaitkaus nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
