
Festivalis „Užsilėpso aš ont kalna“ vyksta gamtos glėbyje – Lopaičių piliakalnio prieigose, kur folkloro muzika persipina su paukščių giesmėmis, o vėjas melodijas nuskraidina Žemaitijos miškais ir kalvomis.
Birželio 19 dieną surengtas IX folkloro festivalis tradiciškai prasidėjo šventine kolektyvų eisena nuo paminklo Žemaičių kunigaikščiui Vykintui. Kartu su žemaičiais, atvykusiais iš aplinkinių rajonų, eisenoje koja kojon žengė ir svečiai iš kaimyninės Latvijos.
Prieš dainininkams ir muzikantams pradedant koncertines programas, festivalio sumanytoja Irena Liškuvienė pasveikino kolektyvus, jų vadovus ir žiūrovus. Pasidžiaugė, kad visą dieną lijęs lietus nustojo ir neprireikė renginio perkelti į kultūros namus.
Gražiai skambėjo tądien dainos ir muzika – vieni po kitų į sceną lipo net šeši kolektyvai. Pirmieji muzikos instrumentus išbandė ansamblis iš Varnių „Vo kāp“ (vadovas Arūnas Gedmantas) ir patys tveriškiai – ansamblis „Kermušie“ (vad. A. Gedmantas). Vėliau į sceną pakviesti „Alksniokā“ (vadovė Dainora Petrikienė) iš Mažeikių kultūros centro.
Džiaugėsi visų širdys klausantis, kaip folkloras skamba vaikų lūpose. Kolektyvas „Alksniokā“ savo veiklą pradėjo 2008-aisiais. Jame dalyvauja ir autentišką Žemaičių krašto muziką, dainas, šokius, žaidimus puoselėja vaikai ir jaunimas nuo 8 iki 19 metų.
Gražia staigmena visiems tapo svečiai iš Aucės (Latvija) – ansamblis „Ligotne“ (vadovės Inara Rumba, Vija Kursietė). Kolektyvas susibūrė 2011 metais ir pasivadino per Aucės miestą tekančios upės vardu. Nariai labai draugiški, todėl ansamblio sudėtis beveik nesikeitė. Jie daugiausia atlieka 1964 metų ekspedicijoje po vietos apylinkes užrašytas dainas.
Į Žemaitiją latvių ansamblį atvedė atsitiktinė „Aucės“ vadovės I. Rumbos ir Tverų filialo kultūros renginių organizatorės I. Liškuvienės pažintis, įvykusi šokių festivalyje Klaipėdoje prieš kelerius metus. Susipažinusios kultūros darbuotojos pasižadėjo, kad su folkloro kolektyvais būtinai dalyvaus vieni kitų organizuojamuose renginiuose. Nors pandemija šiuos gražius užmojus ir atitolino, šiemet jiems buvo lemta išsipildyti. Birželio pradžioje tveriškių „Kermušie“ koncertavo Aucėje, o štai vos po kelių savaičių latviai jau ėjo Lopaičių piliakalnio takais, vedančiais į festivalio „Užsilėpso aš ont kalna“ sceną.
Latvius scenoje keitė iš Gargždų atvykęs „Cyrulėlis“ (vadovas Vidmantas Radavičius). Kolektyvas susibūrė 1989-ųjų rudenį. Dainingųjų ansamblio narių repertuare – visų Lietuvos regionų dainos, šokiai, žaidimai, bet daugiausia Žemaitijos krašto folkloro muzika.
Su aplodismentais pasitiktas ir paskutinis festivalio dalyvis – Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“. Kolektyvas įkurtas 1995-ųjų rudenį ir 16 metų jam vadovauja Diana Bomblauskienė. „Spigėns“ nariai – aktyvūs XIX a. žemaičių folkloro puoselėtojai.
Skriejo iš kartos į kartą išsaugotos, močiučių ir mamų lūpomis vaikams perduotos dainos, ir Lopaičių kalvos prisipildė muzikos. Jų užsiklausęs dangus užmiršo, kad debesys nuo vandens apsunkę…
Ir tik tada, kai ansambliai ištuštino muzikos kraiteles, kai Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas padėkojo visiems už gražią šventę, Rietavo kultūros centro direktorė Birutė Gedminaitė įteikė kolektyvų vadovams Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkos raštus, o festivalio dalyviai iki soties pabendravo vieni su kitais, lietaus lašai vėl pradėjo kristi į žemę.
Su geriausiomis emocijomis išvyko svečiai iš Lopaičių, o šeimininkai liko planuoti kitąmet vyksiančio jubiliejinio, dešimtojo, festivalio „Užsilėpso aš ont kalna“.