Nežinau, kaip jus, bet mane žeidžia kartkartėmis pasirodanti informacija, kad mes, lietuviai, ir vėl pirmaujame pasaulyje (ar Europoje) kokiame nors neigiamame kontekste.
Ranką ant širdies padėjus – yra didesnių už mane šalies patriotų. Tai nereiškia, kad nemyliu tėvų ir protėvių žemės. Tik kartais suabejoju savimi, kai bandau ant įsivaizduojamo aukos aukuro (jei tėvynė pašauktų) padėti kažką tokio man labai svarbaus ar vertingo, – kažkodėl nesideda… (Todėl apkaltinu save patriotiškumo stoka ir įsiveliu su savimi į diskusiją apie svarbiausias gyvenimo vertybes. Deja, paprastai vidinis cenzorius negailestingai paskelbia man nepalankų verdiktą.)
Vis dėlto, švelniai tariant, nemalonu, kai esame linksniuojami kaip savižudžių ar alkoholikų tauta. Nesinori tikėti, ir tiek. Bent jau didieji Rytų kaimynai mus turėtų lenkti šiose srityse. (Mano bitės dūzgia, kad kažkas ten ne taip skaičiuoja, dėlioja, sveria tuos statistikos duomenis, žodžiu, „filiuoja“.)
Kad ir kaip apmaudu, www.delfi.lt vėl radau žinią, kad esame lyderiai („lūzeriai“?): „Europos saugaus eismo ataskaitoje pėsčiųjų mirtingumo lygis Lietuvoje yra pats didžiausias – 37 pėstieji milijonui gyventojų, tuo tarpu, pavyzdžiui, Olandijoje pėsčiųjų mirtingumo lygis net 12 kartų mažesnis.“ Neguodžia net tai, kad, remiantis Automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, šitie užvažiavimai ant pėsčiųjų sudaro tik trečdalį – 31,13 proc. – visų eismo įvykių. Tiesa, procentus pavertus skaičiais, vaizdelis nekoks: 2015-aisiais – 922 kartai, o pernai – jau 1 021. Antakiai nenorom šokteli: kaip čia yra? Juk ir Kelių eismo taisyklės griežtos, ir baudos vis auga.
Šiomis dienomis Seime įregistruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas, kuris turėtų drausti pėsčiųjų perėja einantiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis.
Aš tikrai pritarčiau tokiam draudimui. Kartais labai pikta, kai pėsčiasis net nestabtelėjęs įžengia į perėją. Toks neatsakingas požiūris tiesiog glumina: juk automobilio ir žmogaus „dvikova“ visada baigsis pastarojo pralaimėjimu. Taip, gal kaltas vairuotojas ir bus nubaustas, tačiau pėsčiasis jau klausysis angelų choro.
Kita vertus, mus nuo mažens moko, kad „zebras“ gatvėje – šventa pėsčiojo zona. Pažiūrėkit, kaip vaikai, kuriems reikia kirsti Minijos gatvę, eina į Senamiesčio mokyklą. Jie net nestabteli prie perėjos, o ką jau bekalbėti apie pasižvalgymą. Traukia nosies tiesumu nieko negirdėdami ir nematydami. Taip jiems įkalta, kad juos privalo praleisti. Ūgtelėję jie užsideda ausinukus arba „įkrenta“ į telefoną ir žingsniuoja per gatvę, tarsi būtų nemirtingi.
Bet keisčiausia (pažįstu keletą), kad, sėdę prie vairo, jie baisiausiai piktinasi tokiu pėsčiųjų elgesiu. Ir… paslapčiomis naudojasi mobiliuoju telefonu!
Taigi, kai kyla noras ką nors pakritikuoti, verta prisiminti filosofo Sokrato žodžius: „Pažink pats save.“
