
Liepos 1-ąją prasidėjo didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kurie kaip ir kasmet truks iki liepos 12 dienos. 2012-ieji paskelbti palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, tad per Žemaičių Kalvarijos atlaidus išryškinama jo asmenybė ir šventojo gyvenimas. Religinės šventės metu tikimasi sulaukti iki 70-ies tūkstančių žmonių. Į atlaidus maldininkai atvyksta ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Amerikos.
Liepos 1–ąją dieną buvo atlaidų išvakarės, o liepos 2-ąją – meldimasis už šeimas, kadangi ši diena – Vyskupijos Šeimų centrų diena. Tad pirmąją atlaidų dieną pakalbinome miestelio gyventojus, prekybininkus ir dvasininkus.
Prasidėjus mišioms, kurias laikė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, buvo meldžiamasi už šeimas.
Joms pasibaigus pakalbintas Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas teigė, kad niekad nepraleidžia Žemaičių Kalvarijos atlaidų ir juose kasmet dalyvauja. B. Kleinauskas sakė, kad atlaidų išvakarėse žmonių sulaukta nemažai. „Tačiau pirmąją atlaidų dieną žmonių nėra labai daug. Tikiuosi, kad didžiausio maldininkų srauto sulauksime liepos 6-ąją ir ateinantį savaitgalį. Be to, laukiame gero oro, juk ir žmonių tuomet atvyksta daugiau. Labai tikimės, kad šiemet, kaip ir kiekvienais metais, atvyks nemažai jaunimo. Šis renginys tikrai įspūdingas, juk vienoje vietoje susirenka tiek jaunų širdžių su gražiausiomis intencijomis…“
Bendruomenės pirmininkas viliasi, kad didelių incidentų šiemet bus išvengta. Policija budės iki 17 val. Miestelio parduotuvėse po 20 val. nebebus prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Anot jo, džiugu, kad iniciatyvos padėti užtikrinti saugumą ėmėsi ir jaunimo klubas „Kartu“, kuris kasdien budės iki 24 val., o savaitgaliais iki 20 val. „Tikimės, jog šitaip bus užtikrintas saugumas ir Žemaičių Kalvarijos atlaidai praeis sklandžiai“ – pasakojo B. Kleinauskas.
Pakalbinti prekybininkai iš Palangos, Kretingos, Panevėžio, Kauno sakė, kad pirmąją dieną prekyba nebuvo pelninga, tačiau didesnio pirkėjų antplūdžio tikimasi sulaukti šventės dieną ir savaitgalį.
Pasak prekybininkės Rimos iš Kauno, labiausiai perkama religinė atributika –
kryželiai, kalnų giedojimo knygelės. Mat daugelis nori parvežti lauktuvių artimiesiems. „Žmonių srautus lemia orai: jei oras geresnis, tai ir žmonių sulaukiama daugiau“, – sakė prekybininkė.
Šilalės rajono kunigas Eduardas Steponavičius prisipažino, jau beveik dešimtmetį atvyksta į Žemaičių Kalvarijos atlaidus, matė, kaip per tuos metus keitėsi Žemaičių Kalvarijos bazilika. „Šiandien ji renovuota, aplinkiniai pastatai sutvarkyti, tačiau esminė atlaidų koncepcija ir žmonių intencijos išlieka tos pačios. Žmonės čia atkeliauja prašydami Dievo malonės ir užtarimo.“
Pakalbintas miestelio gyventojas Jonas pasakojo, kad atvykęs iš Kauno ir jau penkerius metus su žmona čia gyvena, kadangi Žemaičių Kalvarija – jo žmonos gimtinė. Jis prisipažįsta, kad piligriminį kelią ne visada praeina, tačiau šiemet jame dalyvausiąs. „Ankstesniais metais maldininkų pro mūsų namus praeidavo daugiau. Tiesa, tai dar tik pradžia“, – svarstė kaunietis, gyvenantis Žemaičių Kalvarijoje.
Ar maldininkai gyventojų iš įprasto gyvenimo ritmo vėžių neišmuša? Anot pono Jono, atvirkščiai, juk jie taip gražiai gieda… ir dar tie pučiamųjų instrumentų garsai taip glosto ausį…
Žemaičių Kalvarijos šventovės istorikas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas telefonu pasakojo, kad šie metai Lietuvoje paskelbti palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, todėl per atlaidus akcentuojama šventojo asmenybė ir jo gyvenimas. „Be to, šiais metais ypatingai ruošiamasi Žemaičių krikšto 600- osioms metinėms ir tikėjimo metams, kurie prasideda jau spalio mėnesį“, – pasakojo A. Sabaliauskas.
Pasak kanauninko, ankstesniais metais Žemaičių Kalvarijos atlaidus aplankydavo apie 70 tūkst. žmonių. „Šiemet tikimės sulaukti ne mažiau maldininkų nei praėjusiais metais, bet, žinoma, viskas priklausys nuo orų. Svečių sulaukėme iš Kaliningrado, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Šiomis dienomis buvo atvykusių net iš Amerikos.“ – teigė Žemaičių Kalvarijos šventovės istorikas.