Prieš keturis mėnesius pagausėjo Plungės šeimos klinikos „Inesa“ kolektyvo gretos. Čia pradėjo dirbti jauna šeimos gydytoja Ginta Pupelytė. Pasidomėjome, kaip naująją specialistę priėmė kolektyvas, o svarbiausia – pacientai.
– Trumpai papasakokite apie save.
– Gimiau ir užaugau Naujojoje Akmenėje, ten baigiau mokslus. Kadangi mokykloje sekėsi ir patiko biologija, visada norėjau padėti žmonėms, pasirinkau medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
– Gal šeimoje yra gydytojų, kurių pavyzdžiu sekėte?
– Šeimoje gydytojų nėra, aš viena tokia. Tiesa, teta dirbo slaugytoja. Pamenu, kartą ji patikėjo man suleisti vaistus. Tai buvo kažkas stebuklingo.
– Kodėl pasirinkote būtent šeimos gydytojo specialybę?
– Iš pradžių galvojau apie kardiologiją ir anesteziologiją. Bet supratau, kad šeimos gydytojas – visapusiškesnis, nuolat turintis kontaktą su žmogumi, neretai su juo būnantis nuo ligos pradžios iki pabaigos. Taip tapau šeimos gydytoja.
– Paprastai jaunų medikų netraukia perspektyva dirbti mažame mieste. Kas Jus suviliojo atvykti į Plungę?
– Žinoma, visų pirma geras klinikos pasiūlymas. Dar anksčiau teko lankytis Plateliuose. Žemaitijos nacionalinis parkas mane tiesiog sužavėjo. Be to, Klaipėda netoli, jūra čia pat. Mano darbo pradžia – didmiesčiuose Vilniuje, Klaipėdoje.
– Kuo skiriasi darbas didmiestyje ir mažame mieste?
– Didžiuosiuose miestuose darbo pobūdis gal ir kitoks, bet ir konkurencija didesnė. Mažame mieste mažiau skubėjimo, žmonės šiltesni ir atviresni. Glaudesnis paciento ir gydytojo ryšys. O tobulėti galima dirbant bet kur. Juk jau ir dabar daug kas vyksta nuotoliniu būdu.
– Kokio amžiaus pacientus priimate? Kokia buvo reakcija į jauną medikę?
– Priimu visus – nuo kūdikio iki senjoro. Iš pradžių gal ir įtariai žiūrėjo, bet kai pabendrauji – susidraugauji. Tad dabar po truputį pradeda pasitikėti ir prisirašo šeimomis. Beje, tai gera praktika. Juk gydydamas visą šeimą gauni daug informacijos, gali parinkti tinkamiausią gydymą.
– O kaip naują narį priėmė kolektyvas?
– Puikiai. Kolektyvas draugiškas. Su slaugytoja esame komanda, suprantame viena kitą iš pusės žodžio.
– Konsultuojate tik Plungėje?
– „Inesoje“ pacientus priimu kiekvieną dieną. Be to, antradieniais ir penktadieniais iš ryto vykstu į Kulių ambulatoriją.
– Ir kuo dažniausiai skundžiasi pacientai?
– Jei kalbėsime ne apie ligas, tai didžiausia problema patekti pas specialistus. O šiaip tai labai padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Tenka apgailestauti, kad bendravimui su pacientu turime mažai laiko, o taip norėtųsi kiekvienam skirti jo daugiau. Kartais net nėra kada paklausti, kaip žmogus laikosi. O juk neretai būna, kad žmogui, ypač vyresniam, tik tiek ir tereikia, jog pasijustų geriau. Nors darbo valandos ant kabineto ir nurodytos, bet neišmokau laukiančiajam pasakyti „ne“.
– Visai neseniai medikai grasino emigruosiantys, jei nesikeis sveikatos priežiūros sistema, nekils atlyginimai. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Priklausau Šeimos gydytojų profesinei sąjungai. Diskutuojame įvairiuose forumuose, susitikimuose, kaip pagerinti sveikatos priežiūrą, darbo sistemą, pacientų priėmimo laiką. Tačiau kartais nusvyra rankos. Pati kol kas emigruoti neplanuoju, bet suprantu tuos, kurie išvažiuoja. O ką daryti, kai valdžia mūsų negirdi?
– Praėjo keturi mėnesiai, pirmieji sunkumai jau praeityje. Kokios nuotaikos šeimoje?
– Taip, pagaliau baigėme visai persikraustyti. Dabar jau gyvename Plungėje. Bet svajoju apie Platelius, gal pavyks ten įsikurti. Ten tokia ramybė, galima išmokti buriuoti. Dukrytei taip pat patinka nauja mokykla, nauja mokytoja, klasės draugai.
– Užsiminėte apie buriavimą. Kokių dar pomėgių turite?
– Pomėgių turiu daug ir įvairių. Bet kol kas pagrindinis – šeima. Kai galutinai apsiprasiu, norėčiau dainuoti, gal šokti. Šia veikla užsiėmiau mokykloje ir studijuodama.
– Ačiū už pokalbį.
Šeimos klinikos „Inesa“ registratūros tel. (8 448) 58810.
Užs. Nr. S-443
