Lietuvoje kasmet nustatoma apie 600 melanomos atvejų. Tiesa, Lietuva, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, kol kas patenka į mažo sergamumo grupę. Tarp Europos valstybių daugiausia nuo melanomų kenčia Skandinavijos šalių piliečiai. Medikai tai sieja su jų odos tipu ir gyvenimo būdu. Skandinavų oda yra šviesi, per ilguosius savaitgalius jie mėgsta išvažiuoti trumpam į šiltuosius kraštus, ten kelias dienas guli paplūdimyje, o grįžta su iki pūslių nudegusia oda. Toks elgesys nesvetimas ir lietuviams. Tad ką žinoti, kad išvengtume šios mirtinos ligos, kalbame su SG klinikos gydytoja dermatologe Agne Višniauskiene.
– Kodėl žmonės turi skirtingą kiekį apgamų ir ar tai siejama su didesne melanomos rizika?
– Apgamai gali būti įgimti (esantys nuo gimimo arba atsiradę iki 1 metų amžiaus, nelinkę išnykti) arba įgyti (jų daugėja iki 40 metų, vėliau ima mažėti – daugelis savaime išnyksta, būna iki 1 cm skersmens ir tolygiai pigmentuoti). Dažniausiai mes apgamus įgyjame nudegę saulėje, ir tai yra normalus organizmo atsakas į saulę, ilgo buvimo joje pasekmė. Tačiau kiek per gyvenimą atsiras apgamų, priklauso ir nuo mūsų genetikos.
Apgamų skaičius tiesiogiai su melanomos rizika nesusijęs. Rizikos veiksniai gali būti susiję su konstituciniais žmogaus požymiais: jo odos tipu, polinkiu į strazdanas, odos šlakus. Nors kartais melanoma gali atsirasti tokioje kūno vietoje, kurios niekada nepasiekia saulės spinduliai, vis dėlto kaip vienas pavojingiausių veiksnių įvardijamas saulės poveikis.
– Kokie yra piktybinių apgamų požymiai?
– Jeigu apgamas per mėnesį padidėjo du kartus, keičiasi jo spalva, pradeda kraujuoti ar šlapiuoti, niežėti, jo kraštai asimetriški, tikėtina, kad jis bus piktybinis. Iškilę apgamai turi mažesnę tikimybę supiktybėti, be to, žmonės į juos dažniau atkreipia dėmesį ir greičiau pastebi pakitimus. O į tuos, kurie yra lygūs ir primena dėmes, dažnai nekreipiama dėmesio, nors jie supiktybėja dažniau. Beje, melanoma dažnai prasideda net ne nuo apgamo, o nuo atsiradusios dėmelės odoje.
– Ar tikrai verta šalinti apgamus?
– Prieš nuspręsdamas šalinti apgamą žmogus turėtų apsilankyti pas dermatologą pasikonsultuoti ir išsitirti. Vienareikšmiškai ir kuo skubiau reikia šalinti pakitusius apgamus. Taip pat rekomenduojame šalinti apgamą, jei jis yra nuolat traumuojamas. Paprastai tokie apgamai būna liemenėlės srityje, toje vietoje, kurioje nešiojama grandinėlė, ar plaukuotoje galvos srityje.
Tačiau jei apgamą norima šalinti dėl estetikos, vertėtų tikrai gerai pagalvoti. Žmonės dažnai tikisi, kad toje vietoje nieko neliks, bet taip nebūna. Lieka randelis, kuris matomoje kūno vietoje estetiškai gali atrodyti blogiau nei apgamas, todėl visada reikia pagalvoti – ar tikrai verta šalinti apgamą.
– Kokie galimi apgamų šalinimo būdai? Kuris iš jų mažiausiai skausmingas?
– Dažniausiai apgamų šalinimas atliekamas lazeriu – po šios procedūros estetiniai rezultatai būna geriausi. Anksčiau apgamai būdavo šalinami krioterapija (azotu), elektrokoaguliacija – tai jau atgyvenę metodai, nes jie turi didesnę komplikacijų ir randų tikimybę. Lazeriu procedūrą galima atlikti tiksliau, laikotarpis po procedūros neapsunkina paciento kasdieninės veiklos ir rezultatai būna daug geresni. Apgamų šalinimas yra neskausmingas, nes dažniausiai atliekamas taikant vietinę nejautrą.
– Kaip šalinamas apgamas? Ar pašalinus jį lieka randas?
– Iškilusius epidermalinius apgamus galime šalinti lazeriu. Lazerinė procedūra yra labai greita, paprasta, moderni ir mažai skausminga. Po šios procedūros susiformuoja šašelis, kuris greitai nukrenta – lieka rausva dėmelė, kuri gali išnykti po mėnesio ar pusmečio. Nurimus kraujagyslinei reakcijai lieka balta dėmė. Tiems, kurie turi polinkį į randus, ši dėmelė gali būti ryškiau matoma, kitiems sugyja labai gražiai ir beveik visai nesimato. Lazeriu apgamus galima šalinti bet kurioje kūno vietoje.
Pacientai dažnai kreipiasi ir dėl lygių apgamų, kurie atrodo kaip dėmės. Tokios dėmės nei lazeriu, nei elektra, nei jokiais kitais būdais, išskyrus chirurginį, nėra šalinamos. Tačiau chirurginis šalinimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu apgamas turi atipijos požymių (kinta jo spalva, dydis, keičiasi kraujagyslių tinklas, yra šviesesnių ar tamsesnių vietų, pūslelių, šašų), nes po bet kokio chirurginio pjūvio visada lieka randas.
Tik chirurginiu būdu šalinami ir supiktybėję apgamai.
– Tai odos navikų, taip pat ir melanomos, gydymas tik chirurginis?
– Melanomos atveju chirurginio naviko pašalinimo nepakanka, ypač jei melanoma diagnozuojama vėlesnių stadijų. Dar neseniai išplitus ligai žadėti pacientui gydymo sėkmę būdavo labai sudėtinga. Tačiau situacija pasikeitė iš esmės, kai buvo išrasti nauji inovatyvūs vaistai, kurie gerokai pailgina paciento gyvenimą, pagerina jo kokybę. Melanoma šiuo metu jau beveik nebegydoma chemoterapija. Šios ligos gydymo standartu laikoma taikinių terapija ir imunoterapija. Taikinių terapija išties itin veiksminga, tai gydymo standartas tiems pacientams, kurių naviko audinyje yra nustatoma BRAF geno mutacija. Per metus Lietuvoje diagnozuojama daugiau kaip 600 melanomos atvejų, apie 30 proc. jų – ketvirtos stadijos. Maždaug pusė visų pacientų turi minėtą mutavusį geną.
– Nuo ko dar priklauso melanomos gydymo sėkmė?
– Susirgus melanoma, išgyvenamumas skaičiuojamas keleriais metais ir tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos. Tai nulemia naviko gylis diagnozavimo metu. Jeigu jis iki 2 milimetrų, prognozė pacientui labai gera. Tikimybė jam išgyventi – per 90 proc. Jei nėra metastazių, tačiau navikas gilesnis nei 4 mm – jau tik 67 proc. Tuo tarpu atsiradus metastazėms kituose organuose – prognozė prasta.
Vyrai, susirgę šia liga, išgyvena 10 proc. rečiau nei moterys. Vidutinis sergančiųjų amžius – 57 metai. Jaunesni nei 49 metų pacientai, kurie gyvenime galėtų dar daug nuveikti, sudaro net trečdalį tokių pacientų.
Taigi ankstyvas diagnozės nustatymas yra tiesioginis geros gydymo prognozės garantas. Pacientams, kurie turi daugiau nei 50 apgamų, rekomenduojama bent kartą per metus kreiptis į dermatologą. O tie, kurių šeimose yra buvę odos vėžio ir melanomos atvejų, turėtų tikrintis dažniau – bent du kartus per metus. Ir, žinoma, būtina naudoti apsaugos priemones nuo saulės – jos apsaugo ir nuo naujų apgamų atsiradimo, ir nuo jau esančių pasikeitimo. Reikėtų nepamiršti ir vaikštant vasarą saugoti galvą (ypač praplikusiems), pečių juostą, naudoti apsauginius kremus (nuo 30 iki 50 SPF).
