Šiuo metu mažeikiškiai šauliai tapo statybininkais – kas gali, intensyviai dirba įrenginėdamas patalpas kuopos štabui, amunicijos sandėliui, šaudyklai, susirinkimų vietai.
Šaulių bendruomenė dėkinga policijos komisariato vadovui, kuris į kuopos problemą pažvelgė geranoriškai – pasiūlė įsirengti nenaudojamas patalpas.
Vakarais, po darbo, ir savaitgaliais tvarkydami, remontuodami, įrenginėdami būsimą kuopos būstinę šauliai viliasi gana greitai švęsti įkurtuves.
GLAUDŽIASI NEPRITAIKYTOSE PATALPOSE
Daug metų Mažeikių šaulių kuopos patalpos buvo Mažeikiuose, J. Basanavičiaus gatvės name. Antrame šio pastato aukšte buvo įsikūręs bendrovės „Mažeikių vandenys“ skyrius, o pirmame – apie 100 kvadratinių metrų pritaikyta šaulių reikmėms, buvo ir susirinkimų salė, ir amunicijos sandėlis.
Lietuvoje vykstant globos sistemos reformai, Savivaldybės tarybos sprendimu pastatas buvo atiduotas šeiminiams namams – jame apgyvendinti aštuoni vaikai.
Taip mažeikiškiai šauliai liko be būstinės.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Žemaitijos šaulių 8-os rinktinės Generolo Povilo Plechavičiaus 801-osios kuopos šaulių skaičius ėmė sparčiai didėti. 2022 m. į organizaciją atėjo Julius Banys, verslininkas ir patriotiškai nusiteikęs žmogus. Jis pasiūlė štabui patalpas savo įmonėje „Jubana“, ten kol kas ir glaudžiamasi. Bet kuopoje jau yra per 160 šaulių, darosi labai ankšta tam nepritaikytose patalpose.
Išeitį pasiūlė Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Alfonsas Meškys.
Žemaitijos šaulių 8-os rinktinės Generolo Povilo Plechavičiaus 801-osios šaulių kuopos būstinės paieškos istoriją ir jos tęsinį geriausiai papasakos patys jos dalyviai.
REIKĖS DAR DAUG DARBO IR DAUG PINIGŲ
Julius BANYS, kuopos vado pavaduotojas:
– Matydamas būrius patriotiškai nusiteikusių ir norinčių ruoštis Tėvynės gynybai žmonių, pradėjau ieškoti išeities. Nesitikėdamas Savivaldybės paramos, kreipiausi patarimo į Lietuvos šaulių vadą pulkininką Liną Idzelį. Jis yra veiklos ir žodžio žmogus. Patarė apsižvalgyti mieste, juk visur yra apleistų ir nenaudojamų pastatų.
Žvalgydamasis pakalbinau Mažeikių PK vadą Alfonsą Meškį. Žinojau, kad jis yra puikus žmogus, bet didelis jo geranoriškumas mane maloniai nustebino.
Šalia policijos pastato – daug nenaudojamų patalpų, ir komisariato vadovas sutiko jas perleisti.
2023 metų pabaigoje, kai Mažeikių šaulių kuopai buvo suteikiamas generolo Povilo Plechavičiaus vardas, po iškilmių, kuriose dalyvavo ir A. Meškys, ir L. Idzelis, nuvažiavome apžiūrėti patalpų.
Patalpos pusrūsyje, didelės – apie 500 kvadratų. Jose kelerius metus stovėjo vanduo, nes nesutvarkyta vandens nuotekų kanalizacija, nėra ventiliacijos. Viskas išpeliję, medinės durys supuvusios. Vaizdelis, švelniai sakant, nekoks. Bet dirbant viskas yra padaroma. Sutvarkysim kanalizaciją, suremontuosim, pertinkuosim, nudažysim…
Patalpų perėmimo dokumentai buvo sutvarkyti per metus, už ką esame dėkingi Mažeikių policijos komisariato ir Lietuvos šaulių sąjungos vadams. Nuo sausio mėnesio patalpos jau oficialiai priklauso mums, Mažeikių šauliams.
Sušaukėme susirinkimą, kur pasiskirstėm grupelėmis ir konkrečiais darbų barais. Vieni dirba prie kanalizacijos, kiti įrenginėja šaudyklą, dar kiti – štabą, ginklų amunicijos sandėlį ir kitas šauliams mokyti reikalingas patalpas.
Dirbame vakarais ir savaitgaliais. Nėra vakaro, kad čia būtų tylu ir tuščia.
Iš kur pinigai medžiagoms? Iš patriotiškai nusiteikusių verslo žmonių. Tokių yra. Lenkiu galvą prieš kiekvieną iš jų.
Perėmėme ir technikos remonto dirbtuves, kurios bus naudojamos kuopos veiklai ir, esant reikalui, miesto gynybai.
Kad viską sutvarkytume, reikės dar daug darbo ir daug pinigų. Būtų puiku, jei Savivaldybės vadovai, planuodami pasiruošimą valandai X, prisidėtų prie mūsų savanoriškų veiklų. Sutelkę jėgas ir lėšas, įrengti patalpas šaulių mokymui galėtume greičiau.
STATYBINIS BROKAS ŠAULIŲ NEIŠGĄSDINO
Alfonsas MEŠKYS, Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas:
– Kai aš parėjau dirbti į Mažeikius, komisariato šaudyklos patalpomis jau nebuvo galima naudotis, nes čia nuolat tvindavo pamatai. Tik palyja – ir apie 10 centimetrų niekur nenubėgančio vandens ant grindų… Visame komisariato pastate tas pats brokas. Mūsų vadovybės prioritetai kiti, ir tokiems dideliems remontams pinigų neskiriama.
Šauliams pradėjus kalbėti apie patalpų nuomą, apėjome, apžiūrėjome. Pastato statybinis brokas jų neišgąsdino.
Mano vadovybė davė leidimą, šaulių vadovybė priėmė sprendimą, tad sudarę ilgalaikę panaudos sutartį perleidome patalpas. Mes turime visus reikalavimus atitinkančią šaudyklą Telšiuose. Ir šaulių įsirengtos patalpos mums nebus reikalingos.
DAUGIAU PATALPŲ – DAUGIAU VEIKLŲ
Valdimaras PADSKOČIUS, šaulys:
– Žmogus aš nejaunas, bet kaip šaulys esu jauniklis. Šaulių veikla man atrodo labai prasminga. Juk tai ruošimasis ginti Tėvynę.
Tai nereiškia, kad mes ruošiamės karui. Mes ruošiamės gynybai. Sakydamas „mes“, turiu galvoje jaunus žmones. Tokie senukai kaip aš – svarbu, kad mokėtume pasislėpti…
Kai aš atėjau, šauliai jau buvo benamiai. Renkamės „Jubanoje“, bet čia tik laikina priebėga. Naujų patalpų šauliams tikrai reikia. Aišku, kad reikia šaudyklos, dronų kabineto, susirinkimų salės… Kuo daugiau patalpų, tuo daugiau veiklų bus galima plėtoti, tuo daugiau jaunų žmonių galės pritraukti. Ne visada prie krūmelio susėdus gali reikalus aptarti.
Naujų patalpų įrengimas vyksta talkų būdu. Ir aš ateinu, tik ne kažin ką galiu padėti, nes nemoku. Tiesiog niekada neteko dirbti statybos darbų. Šiluminius vamzdžius pašveičiau, padažiau siją. Padangas išnešiau. Padėjau ardyti, plytas išnešiau. Žodžiu, tinku tik išnešti ir parnešti.
Matau, su kokiu užsidegimu vyrai dirba ir kaip jie tų patalpų laukia, todėl galvoju, kad parako darbams pabaigti tikrai užteks. Jeigu mūsų Savivaldybė būtų suinteresuota tuo, ką išvis daro šauliai, tikrai ateitų pasidžiaugti žmonių savanorišku darbu, verslo parama bei ieškotų galimybių prisidėti.
„NENORIU BŪTI NULIS“
Edmundas MAČĖNAS, ginkluoto pasipriešinimo būrio vadas:
– Kai skirstėmės darbais, pasirinkau šaudyklą ir jos pagalbines patalpas. Dirbame jau ketvirtą savaitę. Po darbo vakarojame iki 21 valandos. Tamsu ar šviesu lauke, dirbdami nematom.
Mano komandoje – šeši žmonės. Pasitaiko, kuris nors išvažiuoja į pratybas ar šiaip negali, bet keturi visada būname.
Išardėme sienas, išnešėme plytas ir sušaudytas padangas (čia kadaise buvo policijos šaudykla). Įsivedėme ventiliaciją – mūsų komandos narys Erikas Šliauteris padovanojo du elektros variklius. Visi esame ne iš kelmo spirti: šiek tiek išmanome statybos darbus. Ir apie elektrą, ir apie santechniką, ir apie apdailą.
Kas kitas, jei ne mes? Nėra laiko laukti, kol valdiškai kas padarys, jei iš viso darys. Mes norime patys mokytis ir mokyti kitus. Pritraukiau žmonių iš savo aplinkos. Jie yra tikri kariškiai. Du komandos nariai yra šaudymo instruktoriai. Šaudymo vadovą rasim, o po to ir savo turėsime. Kariškiai jau davė ir šaulio priesaiką.
Dirbame Tėvynės labui. Turėtų prisidėti ir Savivaldybė. Kai valstybės šventėse koja kojon žygiuojame su vėliavomis, mūsų nuotraukas įsideda į Savivaldybės puslapį, neignoruoja.
Bet jei ir neprisidės, vis tiek padarysime tai, ką pradėjome.
Neseniai išgirdau tokį pamąstymą: jeigu nedarai nieko blogo, bet nedarai ir nieko gero, esi nulis. Nenoriu būti nulis.
SVARBU JAUSTIS REIKALINGAM
Donatas MILIKAUSKAS, šaulys, KASP karys savanoris, vyr. leitenantas:
– Kaip šaulys esu visiškai „šviežias“ – priesaiką daviau Kovo 11-ąją, bet mano draugų ir pažįstamų būryje seniai yra šaulių. Jie papasakojo apie gautas patalpas, apie savanorišką darbą remontuojant. Negalėjau neprisijungti, nuėjęs padėti buvau jų entuziazmo maloniai nustebintas. Jie ne tik savo laiką skiria, bet ir savo pinigus aukoja. Kuopos vadas Pranas Trakinis savo mašina viską vežioja, jau nekalbu kokios vertės yra Juliaus Banio pagalba.
KASP Mažeikių kuopa turi savo štabą buvusiose VMĮ patalpose. Ir puikiai suprantu šaulius, neturinčius jų veiklai tinkamų patalpų. Šauliai dažniausiai – ne kariškiai. Iš šono stebėdamas jų veiklą mačiau, kad jiems reikia karybą išmanančių žmonių. Prisijungiau kaip instruktorius. Jaučiu, kad turiu sukaupęs patirties, kurią galiu perteikti mokydamas ir instruktuodamas.
Reikia taktinių pratybų. Jau yra patvirtintos komendantinių būrių struktūros ir formuojamas būrys. Būrys vykdys svarbių objektų, tokių kaip savivaldybė, šilumos tinklai, vandenys ir kt. apsaugą.
Nors esu labai užimtas, kad ir ne kiekvieną vakarą, bet vis tiek ateinu padirbėti prie remonto. Esu priskirtas į atitinkamą darbo ruožą, ten ir darbuojuosi.
Jeigu nuoširdžiai, kai dirbi Tėvynės labui, kažkaip visur ir suspėji. Žmogui svarbu jaustis reikalingam.
Nuotr. iš kuopos archyvo
