Praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybėje posėdžiavo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai. Pristatyta miesto ir rajono kultūros centrų neformaliojo ugdymo veikla. Aptarti kiti klausimai.
Trūksta muzikos instrumentų, kostiumų, lėšų
Pirmuoju klausimu pristatyta miesto ir rajono kultūros įstaigų veikla. Mero patarėjos Dainos Martišienės nuomone, didžiausios bėdos – lėšų ir tautinių drabužių trūkumas.
Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, antrinęs mero patarėjai dėl kostiumų trūkumo, taip pat apgailestavo, kad į kultūros sritį nebeateina jaunų specialistų, mat kultūros centrų darbuotojų atlyginimai – kone mažiausi iš visų biudžetinių įstaigų. „Tai bėda ne tik mūsų mieste ar rajone, bet ir visos respublikos mastu“, – teigė direktorius.
Plungės kultūros centrui trūksta ir muzikos instrumentų, kurie labai brangiai kainuoja. Kai kur reikia paremontuoti patalpas ir įrangą. Anot R. Matulio, užuot organizavę daugiau turiningų renginių, daug jėgų skiria ir lėšų išleidžia buitiniams dalykams.
Panašūs rūpesčiai ir rajono kultūros centruose: trūksta muzikos instrumentų, pasenusi elektros instaliacija. Šateikių kultūros centre elektriko pareigybei skirta tik ketvirtadalis etato, tad rasti specialistą, kuris dirbtų už tokį atlyginimą, praktiškai neįmanoma.
Komiteto narys Albertas Krauleidis kultūros centrų atstovų teiravosi, ar atsirastų galinčiųjų ir norinčiųjų groti tais trūkstamais instrumentais? Kultūros darbuotojai tikino, jog tokių tikrai yra pakankamai.
„Išklausėme, kokios problemos, bet, manau, yra daug ir pozityvių dalykų“, – Audrius Misiūnas norėjo išgirsti, kokią veiklą vykdo kultūros centrai, kokia nauda bendruomenei.
Mero patarėjos D. Martišienės teigimu, ir bendruomenės naudojasi šiomis patalpomis, vyksta įvairūs renginiai. Jos nuomone, jei veikla nevyktų, neiškiltų ir problemų.
Tam pritarė ir Plungės rajono savivaldybės meras Albinas Klimas: „Kai vyksta renginiai, salės būna kone pilnos. Žmonės vėl pradeda eiti į renginius, nori pabendrauti. Kultūros centrai tikrai reikalingi“.
Panašios nuomonės buvo ir Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, tik, jos teigimu, daugiau renginių turėtų būti ir žiemą, intensyvi veikla turi vykti visus metus.
A. Misiūno nuomone, vien bėdų išklausymas nieko neduoda, jau reikėjo imtis ir konkrečių darbų. Su kolega nesutiko komiteto pirmininkė Elvyra Valerija Lapukienė. Jos manymu, problemas būtina aptarti.
Neformaliojo ugdymo įstaigos nori lygių teisių
Savo vadovaujamų įstaigų veiklą pristatė ir neformaliojo ugdymo – Plungės Mykolo Oginskio ir Platelių meno mokyklų bei Plungės sporto mokyklos – vadovai.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorės pavaduotoja Dalia Stasikėlienė teigė, jog kol kas pavyksta užtikrinti ugdymo kokybę. Džiugina aukšti konkursų metu pasiekiami rezultatai. Taikydami modernias technologijas, moko apie 60 pedagogų. Pavaduotoja paneigė, kad čia mokosi tik vadinamojo elito atžalos, teigė, jog neformaliojo ugdymo įstaiga atvira visiems, čia mokosi ir socialiai remtinų, vargstančių šeimų vaikai.
Anot D. Stasikėlienės, krizė palietė ir šią įstaigą – mokyklą lanko 35-40 mokinių mažiau, palyginti su ankstesniais metais. Tam įtakos, žinoma, turi ir į užsienį išvažiavusios šeimos.
Įstaigos atstovų teigimu, pastatui žūtbūt reikalingas remontas, viskas pasenę, be to, prastai suprojektuotas. „Net aš, kaip moteris, tai suprantu ir tokio projekto nebūčiau pasirašiusi, krauju gulčiau“, – piktinosi įstaigos direktorė Genovaitė Žiobakienė.
Aukštais jaunuolių pasiekimais didžiavosi ir Platelių meno mokyklos direktorius Virginijus Valančius. Pasak jo, įstaigoje dirba 19 jaunų, tačiau gabių ir patyrusių specialistų. Mokyklai trūksta muzikos instrumentų ir tautinių drabužių.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė G. Žiobakienė visų neformaliojo ugdymo įstaigų vardu komiteto narių prašė, kad šios įstaigos taptų lygiavertėmis su kitomis mokymo įstaigomis pagal mokymo planus: „Kad nereikėtų pavydėti vidurinėms ir pagrindinėms mokykloms. Jos užsiima bendruoju lavinimu, mes – menų, gilaus dvasinio suvokimo, supratimo ir intelekto ugdymu. Mes jaučiamės kaip kokie išlaikytiniai. Mūsų mokytojai – aukštos kvalifikacijos, tačiau atlyginimai – labai maži“.
Taip pat direktorė nuogąstavo, kad dėl to trūksta specialistų, labai sunku juos prisikviesti. G. Žiobakienė priminė, kad nuo komiteto narių daug priklausys Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio finansavimas. „Turi Savivaldybė kažkiek remti tą festivalį, tai turėtų būti tikrai ne dvidešimt ar dvidešimt penki tūkstančiai litų“, – sakė G. Žiobakienė.
Komiteto pirmininkė E. V. Lapukienė sutiko, kad formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų veikla turėtų būti suvienodinta ar bent jau apylygė.
Prie neformaliojo ugdymo įstaigų priskiriama ir Plungės sporto mokykla. Anot jos direktoriaus Kosto Petručio, panašios ir šios mokyklos problemos, ypač finansinės. Priminė, jog Savivaldybės tarybos narių sprendimu neseniai įsteigta dar viena sporto šaka – ledo ritulys. Surastas jau ir treneris. Tačiau, pasak direktoriaus, tai sukėlė daug emocijų – esą treneris kai kam nepatinka. Pasak K. Petručio, sunkumų sukelia ir tai, kad sporto mokyklos veikla vyksta keliuose skirtinguose pastatuose.
Direktorius komiteto narius supažindino su aukštais sportininkų rezultatais, pasiektais gerų trenerių dėka, tačiau apgailestavo, kad dėl mažų atlyginimų nepavyksta prisikviesti jaunų specialistų. K. Petrutis posėdžiautojų prašė didesnį finansavimą skirti varžybų teisėjavimui, išvykoms į varžybas ir tarpmokyklinėms rungtynėms.
A. Misiūnas domėjosi, ar treneriai kaip nors skatinami už gerus rezultatus. K. Petrutis patikino, kad „tai – tik garbės reikalas“.
E. V. Lapukienė suabejojo dėl šios įstaigos finansavimo, tad komiteto nariai nutarė išsiaiškinti, ar teisingai paskirstytos trenerių darbo valandos, ar nebūna salės tuščios.
