Gydytojai Aušrelei Jadvygai Gurauskaitei rugsėjo 28 dieną būtų sukakę 80 metų. Deja, likimas neleido šio jubiliejaus atšvęsti – šiemet, sausio 23 dieną, po sunkios ligos Viekšnių šviesuolės gyvybė užgeso.
Iškili asmenybė žmonių atmintyje išliko ne tik kaip medikė, bet ir kaip atsidavusi Biržiškų šeimos atminimo saugotoja, tradicijų puoselėtoja, gimtojo krašto patriotė.
Sukakties išvakarėse apie kraštietę „Santarvės“ skaitytojams plačiau pasakoja Biržiškų vardo viekšniškių draugijos narės Sigutė Vaišnienė, Audronė Rudienė ir Aldona Mockienė.
Kolegė – reikli ir sau, ir kitiems
- J. Gurauskaitė mokėsi Viekšnių vidurinėje mokykloje, po to – Kauno medicinos institute. Baigusi aukštąją mokyklą 1972 metais savo profesinę karjerą ji pradėjo Kretingos rajone Salantų 1-ojoje ligoninėje. Po dvejų metų grįžo į gimtąjį miestą ir iki 2022-ųjų gydė Viekšnių ir jų apylinkių žmones.
Daugelį dešimtmečių medikė profesinę veiklą derino su administraciniu darbu, stengdamasi, kad jos vadovaujama įstaiga būtų moderni – aprūpinta naujausia aparatūra, taikomos pažangios metodikos, žmones konsultuotų atvykstantys specialistai. - J. Gurauskaitės darbinės karjeros laikotarpiu Viekšnių apylinkės ligoninė virto Dr. A. Biržiškos sveikatos namais, galiausiai buvo performuota į bendrovę „Dr. A Biržiškos sveikatos centras“. Visi pokyčiai buvo inicijuoti įstaigos vadovės, siekiant žmonėms užtikrinti įvairiapusę medicininę pagalbą.
Kolegos A. J. Gurauskaitę prisimena kaip reiklią sau ir kitiems vadovę – nuolatinis tobulėjimas, domėjimasis naujovėmis buvo neatsiejama įstaigoje dirbusių medikų kasdienybės dalis. Ji stengėsi kuo ilgiau išsaugoti felčerinius punktus kaimuose, kad medicinės paslaugos būtų arčiau žmonių.
Šitoks profesinis A. J. Gurauskaitės atsidavimas buvo įvertin-tas – 2005 m. jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos vardas. Iniciatyvi medikė buvo Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos narė. Ko gero, sunkiai rastum vyresnio amžiaus Viekšnių seniūnijos gyventoją, kuris prispaustas sveikatos bėdų nebūtų pagalbos kreipęsis į gydytoją Aušrelę.
Biržiškų atminimo saugotoja
Žmonių atmintyje A. J. Gurauskaitė išlieka ne tik kaip profesionali medikė, išradinga vadovė, bet ir kaip Biržiškų šeimos atminimo įamžintoja, tradicijų puoselėtoja.
Gydytojo Antano Biržiškos, jo žmonos Elžbietos, sūnų profesorių Mykolo, Vaclovo ir Viktoro gyvenimas bei veikla tapo tarsi jos kelrode žvaigžde, suteikusia jėgų įgyvendinti pačius sudėtingiausius sumanymus.
Būdama Žemaičių kultūros draugijos Viekšnių skyriaus, Biržiškų labdaros ir paramos fondo, Biržiškų vardo viekšniškių draugijos pirmininke, ji gebėjo suburti bendraminčius, įtikinti bendruomenę, įveikti biurokratines kliūtis, prisibelsti į įvairaus lygmens valdžios kabinetų duris, kad Viekšniuose Biržiškų šeimos vardas būtų deramai įamžintas.
- J. Gurauskaitė aktyviai prisidėjo, kad 1995 m. miestelio centre iškiltų paminklas Biržiškų šeimai, rūpinosi, kad būtų atstatytas visiškai sunykęs Biržiškų šeimos namas, kur dabar įsikūrusi Viekšnių miestelio biblioteka ir veikia Biržiškų atminimui skirta ekspozicija. Viekšniškė pasiekė, kad būtų renovuoti 1938 m. Mykolo Biržiškos rūpesčiu pastatyti sveikatos namai, sūnus juos skyrė savo tėvo gydytojo Antano atminimui. Šalia jų atstatytas kryžius, nes Mykolas viename iš valsčiaus viršaičiui rašytų pareiškimų pageidavo, kad „prie tų namų pastatytų gražų kryžių ir jį tvarkoje užlaikytų“.
Gydytojas A. Biržiška draugavo su vaistinės savininku Vincentu Aleksandravičiumi, tad A. J. Gurauskaitė buvo viena iš iniciatorių, kad senoji Viekšnių vaistinė būtų suremontuota ir taptų kultūros židiniu, kaip tai buvo Biržiškų gyvenimo metais.
Visą savo gyvenimą gydytoja prižiūrėjo A. ir E. Biržiškų kapavietę, palaikė ryšį su Biržiškų šeimos palikuonimis, pati organizavo ir dalyvavo sostinėje vykusiuose renginiuose, skirtuose paminėti šios iškilios šeimos indėlį į tautos istoriją.
Skatino švietėjiškas tradicijas
Būdama Biržiškų vardo viekšniškių draugijos pirmininkė, A. J. Gurauskaitė stengėsi, kad draugija atliktų ir krašto tradicijų puoselėjimo misiją. Taip su būriu bendraminčių subūrė ansamblį „Poilsėlis“, kuris gaivino krašto folklorą, sukūrė ne vieną teminę programą. Per savo gyvavimo laikotarpį ansamblis koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Būdama tarsi koks sumanymų malūnas, gydytoja savo idėjomis užkrėsdavo ir kitus. Taip gimdavo kaukių karnavalai, valstybinių švenčių minėjimai, žymių kraštiečių veiklos pagerbimo renginiai, susitikimai, ekskursijos, išvykos į teatrą.
Ne vienerius metus į Viekšnius buvo kviečiami lektoriai iš Vilniaus, Kauno ir artimesnių įstaigų, kurie konferencijose analizuodavo Viekšnių krašto istorinius ir kultūrinius klausimus. Aktyvi medikė buvo subūrusi Trečiojo amžiaus universitetą (TAU), kuriame skaityti paskaitų apie kalbą, kultūrą, papročius ir kitomis temomis atvykdavo lektoriai iš Šiaulių, Klaipėdos universitetų. Jų klausytis susirinkdavo gausus viekšniškių būrys.
- J. Gurauskaitė inicijavo, kad 2013 m. būtų išleista knyga „Viekšniai: istorija ir kultūra“, 2017–2020 m. leidžiamas laikraštis „Viekšnių žinios“.
Mažeikių rajono savivaldybė A. J. Gurauskaitę apdovanojo kaip nominacijos „2014 metų šviesuolis“ laureatę. Neabejotina – savo nuveiktais darbais ji tapo neatskiriama Viekšnių, Mažeikių krašto, Žemaitijos istorijos dalimi. Todėl ateityje jos vardas bus minimas šalia pačios
a. a. Aušrelės labiausiai gerbiamų Viekšnių šviesuolių.
Nuotr. iš Biržiškų vardo viekšniškių draugijos archyvo
