Spalio 29 dieną Medingėnų seniūnei sueis 65-eri. Pasitikusi jubiliejinę sukaktį, Salomėja Čėsnienė užvers ir savo kabineto seniūnijoje duris. Kalendorius skaičiuoja paskutines valstybės tarnautojos karjeros dienas. „Kokios jos – kupinos nostalgijos ir sentimentų, o gal apniktos rūpesčių ir skubos bandant suspėti padaryti visus suplanuotus darbus?“ – galvojau eidama susitikti su seniūne per Medingėnų centre vėjo gainiojamus medžių lapus. „Rudeninių lapų šlamesys nekelia man liūdesio. Žinau, kad seniūnijai atidaviau viską, ką galėjau. Išdirbusi šitiek metų jaučiuosi nusipelniusi poilsio“, – S. Čėsnienė neslėpė ramiai laukianti paskutinės darbo dienos.
Seniūnijoje dirbo nuo jos įkūrimo
Medingėnų seniūnija buvo įkurta 1996 metų pavasarį, kai Rietavas dar buvo Plungės rajono dalis. Salomėja joje įsidarbino globos ir rūpybos inspektore. Maždaug po pusantrų metų, buvusiai seniūnei išėjus iš darbo, S. Čėsnienės buvo paprašyta laikinai užimti jos vietą. Prisimindama dvidešimt penkerių metų senumo įvykius, moteris pasakojo: „Nenorėjau būti seniūne, bet anuometiniam rajono merui niekaip nesisekė surasti vietinio žmogaus, norinčio eiti šias pareigas. Kračiausi jų ir aš, bet vėliau, apsipratusi su darbu, sėdau į seniūno kėdę. Ir ilgam… Metai bėgte prabėgo.“
Pirmieji metai buvo sunkiausi, o paskui viskas stojo į vėžes. Anot Salomėjos, moteriai vadovauti seniūnijai kiek sunkiau nei kolegai vyrui – vyriško žodžio lyg ir labiau klausoma. Tačiau darnus darbuotojų kolektyvas vadovei rūpesčių nekėlė. „Seniūno darbe svarbiausia turėti supratimą – matymą, kur būtina kažką sutvarkyti, suremontuoti, nušienauti. Jeigu žiūri šeimininko žvilgsniu – viskas gerai. Sunkiausia, kai reikia spręsti konfliktines situacijas. Turi būti pusiau psichologas, juk kiekvienas žmogus ateina su savo nuomone, savu matymu, kaip išspręsti problemą. Visokių gyventojų turime ir su visais reikia atrasti bendrą kalbą – išklausyti, padėti“, – pasakojo seniūnijos vadovė.
S. Čėsnienė neslėpė, kad dienos pabaigoje, uždariusi kabineto duris, darbo rūpesčius išsinešdavo į namus. Besisukinėdama po sodybą suplanuodavo ir mintyse išskirstydavo darbus seniūniją tvarkantiems darbininkams, sudėliodavo ir savo darbotvarkę. „Seniūnu dirbama visą parą. Ypač tai jaučiasi žiemą, kai pabudęs pirmiausia skubi prie lango ir žiūri, gal naktį snigo, gal užpustyti keliai“, – tvirtino Medingėnų šeimininkė.
Medingėnai išgražėjo
Per pastaruosius dešimtmečius seniūnija išgražėjo. Atėjo nemažos investicijos: sutvarkyta aikštė, nuotekų tinklai, suremontuota bažnyčia, atnaujinti kultūros namai ir t. t. O susisiekimas toks, kad pavydėti medingėniškiams galima: į kurią pusę bevažiuotum – Rietavą, Plungę ar Tverus – visur asfaltas. Seniūnė sakė esanti dėkinga Rietavo savivaldybės merui Antanui Černeckiui ir Seimo nariui Jonui Varkaliui už jų indėlį į Medingėnų gražinimą, infrastruktūros gerinimą. Ir gyventojai labiau puoselėja savo sodybas. Žmonėms, pasak S. Čėsnienės, dabar daug patogiau ir maloniau čia gyventi.
„Į užtarnautą poilsį išeisiu rami, kad palieku miestelį daug gražesnį ir švaresnį, nei radau. Nespėjau tik vieno suplanuoto darbo – dėl lėšų trūkumo neišvalėme miestelio centre esančio tvenkinio. Šalia gyvenantys žmonės taip gražiai tvarko pakrantę, tad tikiuosi, kad šį darbą atliks naujasis seniūnijos vadovas“, – kalbėjo seniūnė.
Išskirtinis įvykis – kaimą nusiaubęs uraganas
Paklausta, kokie metai ar įvykiai Medingėnuose buvo išskirtiniai, Salomėja sakė niekad nepamiršianti uragano, kuris 2018-aisiais nusiaubė visą seniūniją. Kiek tada namų liko be stogų, kiek medžių išlaužyta. Nukentėjo ir seniūnijos, mokyklos, kultūros namų stogai. Tad, vandeniui tekant pro nuosavų namų stogą, seniūnei pirmiausia teko rūpintis audros apgadintais visuomeniniais pastatais. Laimė, kad sulaukta pagalbos iš Savivaldybės vadovo, administracijos. Į pagalbą kolegei atėjo ir tuometinis Rietavo seniūnijos vadovas Romanas Jurčius. Ilgai stichijos padarinius tvarkėsi medingėniškiai, tad šie metai išskirtiniai ne tik seniūnei, bet ir visiems gyventojams.
Ypatingų planų neturi
Išėjusi į užtarnautą poilsį Salomėja neplanuoja nei atostogų užsienyje, nei ko nors ypatingo. „Mėgstu švarą, tvarką, tad pirmiausia tvarkysiuosi po namus, sodybą. Turėsiu laiko skaityti, naršyti po internetą. Būsiu savo namų seniūnė“, – juokavo moteris.
S. Čėsnienės sutuoktinis keleriais metais vyresnis, tad jis jau mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Būtent santuoka su Stanislovu jaunystėje Salomėją grąžino į tėviškę. Dėl vyro užsispyrimo ji metė medicinos sesers darbą Alytaus centrinėje ligoninėje ir grįžo į Medingėnus.
Čia užaugo ir mokyklą baigė jųdviejų vaikai Marius, Donatas ir Aušra. Čia pas senelius, būdami maži, vasaras leido vyresnieji anūkai Lukas ir Nojus. Ką greičiausiai darys ir trečiasis šių metų kovo 11 dieną gimęs anūkėlis Vakaris.
Linkėjimai naujajam seniūnui
„Išeinu iš darbo seniūnijoje, bet visada liksiu bendruomenės dalimi. Naujajam seniūnui noriu palinkėti tvirtybės, kantrybės, kad seniūnijai išvadovautų tiek metų, kaip ir aš. Tegul gražina Medingėnus ir tęsia pradėtus darbus“, – sakė karjerą valstybės tarnyboje baigianti S. Čėsnienė.
