„Kai tapau medžiotoja, dauguma dalykų, išskyrus šeimą, liko šone. Medžioklėje, ypač tykojant, įsižiūri, pamatai, kaip lietaus lašas nuo medžio šakelės krenta. Nežinojau, jog įvairių medžių miškas turi savą nuostabų kvapą. O jei dar žvėrį pamatai… Medžioklė man su vyru Saulium seniai tapo gyvenimo būdu. Tapus medžiotoja – pagražėjo ir gyvenimas“, – kalba Vida Vengalienė, kuri Plungėje yra medžioklės reikmenimis prekiaujančios Oksalio firmos direktorė.
Ir medžiotoja moteris tapo dėl to, kad geriau išmanytų apie šį hobį, ir būtų lengviau bendrauti su medžiotojais. Dabar ji puikiai išmano apie ginklus, šaudmenis, medžioklės atributiką. Galiausiai medžioklė visai pavergė ir dabar apie jokį kitą hobį net nepagalvoja.
Saulius Vengalis medžioja nuo 1988 metų. Medžiotojų gyvenimą matė nuo vaikystės, nes eidavo varovu. Jis, kaip ir žmona Vida, irgi yra Oksalio firmos darbuotojas. Sauliaus sukaupti trofėjai puošia Oksalio parduotuvės patalpas Kretingoje.
Paklaustas, ar gali kada nors pasaulyje pasibaigti medžioklė, pareiškė, jog to niekada nebus. „Kategoriškai – ne! Bėgant laikui, gali vienų ar kitų žvėrių sumažėti. Visokių yra ir medžiotojų. Gali keistis medžioklės būdai. Tačiau, jei nebeliktų medžioklės – tai ir žmonės badu išmirtų; žvėrys viską sušveistų, dar ir pačius žmones. Daugumai pasaulio visuomenės narių tai sunkiai įsivaizduojama, bet nelikus medžioklės, manau, jog taip ir nutiktų“, – įsitikinęs S. Vengalis.
