Lietuvos medžiotojams ir žvejams 2010-ieji ypatingi – sukanka 90 metų, kai įkurta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. 1920 metų spalio 27 dieną profesorius Tadas Ivanauskas, Povilas Matulionis, Elijošius Nanevičius, Jeronimas Paulionis, Bronius Žvynius ir kiti Lietuvos šviesuoliai Kaune įkūrė, kaip tada vadino, Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugiją, kuri ir buvo dabartinės draugijos pirmtakė.
Šiandien draugijos gretose – daugiau kaip 27 tūkstančiai medžiotojų ir beveik du kartus daugiau – žvejų mėgėjų. Juos vienija tie patys pomėgiai ir tikslai, kaip ir prieš daugelį dešimtmečių: pirmiausia – rūpintis gamtosauga, tausoti, globoti ir gausinti fauną, o senas medžioklės ir žūklės tradicijas perduoti iš kartos į kartą.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija prisiminė savo ilgą, prasmingais darbais pažymėtą kelią – šiai sukakčiai skirta jubiliejinė konferencija „Tausojančioji medžioklė Lietuvoje 1920-2010 m.“, lapkričio 12 d. vykusi Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje.
Dalyvavo rajonų draugijų ir skyrių atstovai, svečiai, mokslininkai.
Be šio jubiliejinio minėjimo, lapkričio mėnesį medžiotojai šventė Šv. Huberto dieną (apie ją jau rašiau puslapyje „Gamta. Medžioklė. Žūklė“).
Plungės medžiotojų ir žvejų draugijoje yra 516 medžiotojų (sąvade šiuo metu yra 414, jie turi teisę medžioti), 57 žvejai. Visam šiam gamtos žmonių būriui vadovauja draugijos pirmininkas ir medžioklės žinovas Zenonas Vaištaras.
Jis visus sveikina draugijos 90-mečio proga ir linki, kad medžiokolės reikalai tik gerėtų. Tačiau pirmininkas yra nusivylęs medžioklės įstatymais, ypač – netinkamais terminais, kurie leidžia sumedžioti žvėrį.
Svarbiausi medžioklę reglamentuojantys dokumentai yra Medžioklės įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas ir Medžioklės taisyklės. Draugijos medžiotojai teisę medžioti pirmiausia sieja su atsakomybe ir medžiotojų įsipareigojimais, tvirtai laikydamiesi principo: kas negloboja faunos – tas nemedžioja.
Medžioklė – ne vien malonus laiko leidimas, džiugios akimirkos gamtoje, nuotaikingi pokalbiai prie medžioklės laužo. Šių dienų medžiotojai gerai supranta, kad medžioklė turi būti tausojanti ir racionali, žvėrys turi būti medžiojami taisyklingai, tiktai sulaukę brandos, užauginę trofėjinius ragus.
Lietuvos medžiotojų kolekcijose yra apie 10 tūkstančių įvairių žvėrių trofėjų. Geriausieji eksponuojami rajonų, respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Trofėjai puošia šalies muziejų sales, dvarų, pilių menes.
Kad medžiotojai rimtai rūpinasi medžioklės plotų tvarkymu, faunos apsauga, gyvūnų daromos žalos prevencija, byloja šie skaičiai: 1948 metais Lietuvoje gyveno apie 90 briedžių, 100 tauriųjų elnių, 8 500 stirnų, bebrų nebuvo nė vieno; 2010 metais Lietuvos miškuose suskaičiuota: 6 757 briedžiai, 21 303 taurieji elniai, 117 727 stirnos, 45 702 bebrai, 54 608 šernai, 5 160 barsukų, 739 vilkai.
Lietuvoje medžiojami 17 rūšių žvėrys ir 16 rūšių paukščiai.
Per praėjusį sezoną Lietuvos medžiotojai sumedžiojo: 35 000 šernų, 21 900 lapių, 18 766 stirnas, 14 168 didžiąsias antis, 13 593 bebrus, 1 158 tauriuosius elnius, 112 briedžių.
