Dvidešimties minučių užteko tam, kad Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto nariai, posėdžiaudami sausio 20 dieną, susipažintų ir tarybai patvirtinti „deleguotų“ net keturių Savivaldybės įgyvendinamų programų priemonių 2021 metų ataskaitas.
Iš medžiotojų surinkta daugiau
Rietavo savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2021 metų priemonių vykdymo ataskaitą komiteto nariams pristatė Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Vesta Andrijauskienė.
Programos pajamos ataskaitiniu laikotarpiu – 113 586 eurai. Finansavimo šaltiniai – pajamos, gautos už teršalų išmetimą į aplinką (15 174 Eur), už valstybinius gamtos išteklius (8 757 Eur), lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija (18 371 Eur).
Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą surinkta 29 696 Eur – keliais tūkstančiais daugiau nei 2020-aisiais, be to, turėtas nemažas atitinkamų lėšų likutis iš ankstesnių metų (41 588 Eur).
Apsaugos priemonėms –
35 tūkst. eurų
Apžvelgdama priemones, kurios finansuotos programos lėšomis, vyr. specialistė pasidžiaugė, kad pernai nemaža suma, surinkta iš medžioklės mokesčio, panaudota repelentams įsigyti, kitoms apsaugos priemonėms nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos įrengti, taip pat bebraviečių ardymo darbams kompensuoti. Įmonės, privatūs miškų savininkai ir ūkininkai pagaliau išgirdo raginimą aktyviau naudotis programos suteikta galimybe apsaugoti savo turtą.
Vilkai daugiausia žalos padaro Tverų seniūnijos ganyklose, nors, kaip teigė V. Andrijauskienė, praėjusiais metais plėšrūnai nustebino savo pasirodymu vos ne pačiame mieste – Vatušiuose.
Viena iš prevencijos priemonių, galinti apsaugoti ūkinius gyvulius nuo šių plėšrūnų, – stacionarios elektrinės tvoros atnaujinimas. Keturiems ūkininkams, įgyvendinusiems šią priemonę, kompensuota beveik po 5 tūkst. eurų. Už bebraviečių ardymo darbus išmokėta 4 250 eurų, laižomajai druskai, repelentams įsigyti ir aptepimo repelentais darbams kompensuoti skirta beveik 12 tūkst. eurų.
Gėlynuose – begonijos, našlaitės, pelargonijos
Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų skirta Tverų tvenkinio užtvankai remontuoti, nuotekų valymo įrenginiams Daugėduose ir Giliogiryje statyti, Tverų miestelyje esančiam priešgaisriniam tvenkiniui valyti ir kitiems programos lėšomis kompensuojamiems darbams.
Rietaviškiams, dažnai kritikuojantiems, kad miesto viešosiose erdvėse galėtų būti daugiau ir gražesnių gėlynų, bus įdomu sužinoti, kad iš minėtosios programos želdiniams praėjusiais metais buvo skirta 1 718 eurų, kiek daugiau – 2 416 eurų – želdinių priežiūros įrangai įsigyti. Dar 1 909 eurų miesto seniūnijai prireikė pavojingų medžių ir kelmų šalinimo darbams. 360 eurų naujiems želdiniams įsigyti skirta Lauryno Ivinskio gimnazijai, 500 eurų – Oginskių kultūros istorijos muziejui.
Didžiausia savo teritorija Rietavo kaimiškoji seniūnija šiam tikslui panaudojo 549 eurus ir dar už 700 eurų pirko įrangos. Tverų seniūnijai skirta 528 eurai želdiniams, 340 eurų – įrangai, dar 300 eurų teritorijai gražinti gavo miestelio gimnazija, Medingėnų seniūnija – 697 eurus naujiems želdiniams ir 170 eurų seniems medžiams šalinti. Daugėdai gėlių sodinukams ir jų priežiūros priemonėms iš programos gavo 486 eurus.
Daugiausia miesto ir seniūnijų centrų gėlynams apsodinti perkamos ledinukės, našlaitės, pelargonijos, surfinijos, žydrūnės, begonijos.
Melioracijos darbams lėšų nedaugės
Rietavo savivaldybės 2021 metų valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų įvykdymo ataskaitą posėdžiautojams trumpai pristatė Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Liutauras Mockus.
Įgyvendinant projektą pavyko suremontuoti maždaug 4 km magistralinių griovių ir 9 pralaidas, įrengti 43 drenažo žiotis Pelaičių kadastro vietovėje. Atlikta užtvankų, esančių Daugėduose, priežiūra, avarinis hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių remontas 28-iuose objektuose, šienauti grioviai, išvalytas ir suremontuotas griovys Rietave.
Darbų atlikta tiek, kiek gauta lėšų programai įgyvendinti.
Komiteto narys Viktoras Krajinas ragino Žemės ūkio skyriaus vedėją prašyti lėšų, reikalingų nedideliems melioracijos įrenginių remonto darbams atlikti, iš Savivaldybės biudžeto.
Komiteto pirmininkui Albinui Maslauskui pasidomėjus šių metų perspektyva, L. Mockus informavo, kad valstybė nežada didinti Melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų programos finansavimo.
Ir verslui, ir žemės ūkiui – tokia pat suma
Smulkiajam ir vidutiniam verslui remti 2021 metais panaudotos visos tam tikslui turėtos lėšos – 3 500 eurų. Sumomis nuo 100 iki 300 eurų paremta 17 vietos verslininkų.
Kaip kalbėjo Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyresnioji specialistė Vanda Galdikienė, paramos prašymus buvo pateikę 20 verslininkų. Trys prašymai atmesti dėl to, kad pareiškėjai paramą jau buvo gavę 2020 metais, o pagal pakeistą tvarką gali būti paremti tik kas dveji metai.
Lygiai tokia suma iš Savivaldybės biudžeto buvo atriekta ir žemės ūkiui. Dalis lėšų – 600 eurų – liko nepanaudota.
Pasak V.Galdikienės, iš žemdirbių gauta 17 prašymų, patenkinta 11. Atmetimo priežastis ta pati – pareiškėjas paramos prašė antri metai iš eilės. Daugumai prašiusiųjų skirta po 300 eurų.
Merui Antanui Černeckiui pasidomėjus, ar užtenka tiek vienai, tiek kitai paramos programai skiriamų lėšų, V. Galdikienė patikino, kad jų gaunama pakankamai.
