Statistikos duomenimis, Lietuvoje melanoma kasmet suserga apie 300 žmonių. Per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas piktybiniais odos navikais išaugo dvigubai, padidėjo mirtingumas nuo odos melanomos. Tai rodo, kad šios ligos diagnozuojamos per vėlai.
Melanoma – pati piktybiškiausia odos vėžio forma
Šis navikas atsiranda iš melanocitų – ląstelių, kurios gamina odos pigmentą melaniną, nuo kurio priklauso mūsų odos spalva bei tipas. Tai – sparčiausiai plintantis ir didžiausią mirtingumą iš visų odos vėžių sukeliantis navikas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas melanoma nuolat didėja. Kiekvienais metais užregistruojama 7-8 proc. daugiau sergančiųjų nei praėjusiais.
Kadangi efektyvaus gydymo toli pažengusiai melanomai nėra, visas dėmesys nukreiptas į ankstyvą melanomos diagnostiką. Tik anksti nustačius melanomą (iki 1,0 mm darinio storio) galima tikėtis gerų gydymo rezultatų.
Kada susirūpinti dėl apgamo?
Gydytojai dermatovenerologai primena, kad į apgamus ypač atkreipti dėmesį turi ne tik soliariumų ar paplūdimių lankytojai, bet ir kiti, kuriems rizika susirgti melanoma didesnė – ypač šviesios odos žmonės, nes jiems saulės spinduliai daug pavojingesni. Taip pat tie, kurių giminėje buvo sirgusiųjų šia onkologine liga.
Kiekvienas žmogus turi apgamų. Vienas turi keletą, o kitas – kelis šimtus. Dauguma žmonių turi nuo 10 iki 40 apgamų. Jie gali būti rausvi, rudi, gelsvai rudi. Tamsaus gymio žmonės dažniausiai turi ir tamsesnius apgamus. Apgamai gali būti plokšti, iškilę virš odos, dažniausiai taisyklingos apvalios ar ovalios formos. Jie būna įgimti arba atsiradę vėliau (dažniausiai iki 40 metų). Dažnai pasitaiko atvejų, kad senstant žmogui apgamai išnyksta, kartais – atvirkščiai, jų padaugėja. Kai apgamai pašalinami, jie nebe atsinaujina. Tik labai retais atvejais, jeigu apgamas pašalinamas nepilnai – įmanomas recidyvas (t. y. atsinaujinantis apgamas). Būtent todėl rekomenduojama praėjus 2 mėn. po apgamo pašalinimo vėl apsilankyti pas specialistą.
Kreipimosi į gydytoją patariama neatidėlioti tiems, kurie jau turi pakitusių apgamų, didesnių nei 5 mm skersmens, nelygiais kraštais. Dažnai žmogus pats pastebi, kad apgamas keičiasi, kartais niežti, skauda – tai pirmas požymis, rodantis, kad reikia išsitirti. Jei darinio storis nėra didesnis nei 1 mm, jis bus išgydytas visiškai ir negrįžtamai, be komplikacijų. Jei didesnis – laukia ilgas gydymas ir abejotina prognozė, nes melanoma – labai piktybinis ir greit metastazuojantis navikas.
Pažangiausias ankstyvos melanomos diagnostikos metodas – siaskopija
Įtartinus pigmentinius odos darinius ištyrus siaskopu galima tiksliai nustatyti, kokia jų struktūra, supiktybėjimo rizika ir kaip geriausia juos pašalinti.
Siaskopija – tai odos pigmentinių darinių diagnostikos metodas, kuris paremtas skirtingo ilgio šviesos spindulių bangų sąveika su melaninu, hemoglobinu ir kolagenu.
Sveikatos ir grožio klinika įsigijo modernų skaitmeninį siaskopą su programine įranga. Aparatas, galintis padidinti odos darinių vaizdą net 20-100 kartų, ne tik didelis pagalbininkas gydytojui, bet labai patinka ir padaro reikiamą efektą pacientui. Kompiuterio ekrane matomi apgamo parametrai – darinio dydis, struktūra, kraštai, grublėtumas, spalva – leidžia įvertinti jo rizikos suvėžėti laipsnį. Rizikos lygį įvertina pati kompiuterio programa – kuo didesnis parodomas indeksas, tuo didesnė rizika.
Tyrimas siaskopu neskausmingas – užtenka pasirinktus paciento odos darinius nuskenuoti davikliu ir jie iškart matomi kompiuterio ekrane. Tyrimą atlieka Sveikatos ir grožio klinikos gydomosios kosmetologijos specialistės medikės. Esant aukštam rizikos laipsniui rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju specialistu–onkologu, dermatologu (beje, norint patekti pas odos ligų gydytoją, šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas). Vieno apsilankymo metu galima ištirti iki dešimt apgamų. Tyrimas atliekamas kasdien.
Apgamų šalinimo būdai
Tik mitas yra nuostata, kad bet kokio odos darinio geriau neliesti, nes tai skatina jo išplitimą. Bet kokį ikivėžinį darinį būtina pašalinti.
Šiuo metu apgamams šalinti naudojami keli būdai: lazeris, radiochirurginis ir krioterapijos (gydymo šalčiu). Plungės Medea klinikoje konsultuojantys gydytojai onkologai, dermatologai šalina apgamus bei kitus odos darinius būtent šiais metodais. Chirurginio pjūvio prireikia tik patvirtinus apgamo supiktybėjimą.
Pasirodo labai svarbu stebėti tiek apgamus, tiek pigmentines dėmes. O tas mitas tikrai dar išlikęs žmonių galvose… Daugiau apie pigmentines dėmes http://www.azuolynospa.lt/lazerines-proceduros/pigmentiniu-demiu-salinimas/
Va, dar nežinojau, kad krioterapija gali būti naudojama ir apgamų šalinimui. Mačiau, kad krioterapija dailinamos kūno formos http://www.mesoderma.eu/straipsnis/ledo-soko-lipolize-dailioms-kuno-formoms/