Savivaldybės tarybai buvo pristatytas projektas „Plungės mieste esančios Babrungo upės dalies būklės gerinimas“. Jį įgyvendinti planuota šiemet. Projekto biudžetas – 200 000 litų. Tačiau Taryba, konstatavusi, kad tai būtų pinigų paskandinimas vadinamojoje Plungės jūroje, projekto nelaimino.
Plungės jūros valymo darbai pradėti praėjusiųjų metų vasarą – įgyvendinamas apie 2,5 mln. Lt vertės projektas, kurio tikslas – iš minėtojo vandens telkinio dugno išsiurbti užterštą dumblą. Tam 2013-ųjų vasarą buvo atgabenta speciali žemsiurbė, kuri, kaip sakė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistas Martynas Latakas, į krante įrengtas aikšteles išpumpavo apie 13 000 kub. m dumblo.
Projekte numatyta, kad iš Plungės jūros dugno bus išsiurbta 22 000 kub. m dumblo bei išvalyta apie 400 kub. m žolinės augmenijos. Pasak vyr. specialisto, už skirtuosius pinigus visų įvairiausiais augalais apaugusių pakrančių tikrai neišvalysi, tad pasirinkta konkreti teritorija – prie vandens perpumpavimo stoties. Augmeniją planuojama išnaikinti pakrantėje, iškyšulyje ir salelėje. Na, o dumblas pumpuojamas iš didesnės teritorijos – nuo Birutės gatvės tilto iki vadinamojo Meilės kalnelio.
Pasak M. Latako, jei dumblas nebūtų užterštas, jeigu jo nereikėtų valyti, augmenijai šalinti būtų tekusi didesnė projekto lėšų dalis. Tačiau, išpumpavus dumblą į krantą, jį apdžiovinus ir atlikus tyrimus, nustatyta, jog jis ypatingai užterštas naftos produktais. „Net specialistai, kurie darbavosi čia, siurbiant dumblą, stebėjosi – esą per savo praktiką tokio užteršto vandens telkinio dar nėra matę“, – pasakojo M. Latakas.
Vyr. specialisto teigimu, tikėtina, kad naftos produktai dugno dumble užsilikę dar nuo tų laikų, kai Plungėje veikė daug pramonės įmonių. Tada aplinkosauginių reikalavimų nelabai paisyta, tad per lietaus kanalizaciją į ją patekdavo ir teršalai.
Kaip jau minėjome, praėjusią vasarą iš Plungės jūros dugno išsiurbta 13 000 kub. m užteršto dumblo. Pavasarį, kai pasitrauks ledas, darbus planuojama pratęsti. „Ledui ištirpus, prasideda žuvų nerštas. Jei aplinkosaugininkai dėl neršto nedraus vykdyti darbų, siurbsime dumblą toliau“, – sakė M. Latakas.
Anot vyr. specialisto, šio projekto tikslas – išsiurbti, išvalyti ir utilizuoti užterštą dumblą. Žolinė augmenija – antraeilis dalykas. Tad tam skirta nedaug lėšų, nedaug bus ir nuveikta. Todėl ir buvo parengtas antrasis projektas „Plungės mieste esančios dalies būklės gerinimas“, kurio vertė – 200 tūkst. Lt: 140 tūkst. Lt planuota gauti iš Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos, 60 tūkst. Lt ketinta prisidėti iš Savivaldybės biudžeto Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Už šiuos pinigus planuota išvalyti augmeniją prie Birutės gatvės tilto ir ties Lurdu.
Klausimą svarstę Savivaldybės tarybos nariai piktinosi dėl abiejų projektų – ir vykdomojo, kurio vertė pustrečio milijono, ir planuojamojo. Anot politikų, milijonai skęsta Plungės jūroje, o naudos iš to nematyti. Taip būsią ir su tais 200 tūkstančių – esą išpjaus kelis kvadratinius metrus meldų, o po kelių mėnesių jie ir vėl ataugs. Tad kokia iš to nauda?
Tarybos nariai kėlė ir kitą klausimą – apskritai ar verta valyti Plungės jūrą, kol gyventojai nesusitvarkę, neprisijungę prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų ir vis dar leidžia į ją fekalijas bei kitus teršalus. „Pirmiausia reikia padirbėti, kad kuo daugiau gyventojų prisijungtų prie centralizuotos kanalizacijos ir kad į Babrungą, Plungės jūrą ir kitus telkinius nebepatektų teršalai“, – kalbėjo Romas Remėza. Pastarajam pritarė ir kiti: neva nesmagu garsiai sakyti, bet tai – pinigų plovimas. Juk gyventojų leidžiamos fekalijos tebeteka į Plungės jūrą, o pinigai metami jai valyti.
Anot politikų, reikėtų rengti kompleksinį Plungės jūros pakrančių valymo projektą, o ne po kelis metrus grobstyti. Šitaip esą tik išmetami pinigai visiškai nereikšmingam ir beverčiui darbui atlikti. Taip nusprendę, Tarybos nariai projektui nepritarė ir 200 tūkst. Lt išleisti meldams pjauti neleido.
