Lapkričio 11-ąją Plungės kultūros centre atidaryta penktoji personalinė Babrungo seniūnijoje, Pauošnių kaime, gyvenančio tautodailininko Virginijaus Narkaus kūrybos paroda. Ji skirta autoriaus 55-erių metų sukakčiai. Gimtadienio ir parodos atidarymo proga menininką sveikino artimieji, kolegos tautodailininkai, Kultūros centro darbuotojai, rajono valdžios atstovai.
Kaip kalbėjo Kultūros centro tautodailės kuratorė Zafira Leilionienė, būtent parodos yra tas ryšys, kuris jungia menininką ir visuomenę. Jų metu paskleidžiama žinia apie autorių ir jo kūrybą.
Medžio drožėjas V. Narkus 1986 metais baigė Kauno politechnikos instituto Medienos technologijų fakultetą, dirbo tuometinėje Plungės liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. Į Lietuvos tautodailininkų sąjungą įstojo 1990 metais. Nuo tada ne tik aktyviai kuria, bet ir dalyvauja įvairiose dailės parodose, projektuose, akcijose, pleneruose, meno mugėse. Jubiliejinių gimtadienių proga visada pakviečia į personalines parodas, ši – jau penktoji.
Anot Z. Leilionienės, Virginijaus darbai dvelkia senove, skleidžia mistinę nuotaiką, šnabžda kažkokias paslaptis. Tautodailės kuratorė paminėjo, kad šis menininkas – ne tik unikalių medžio drožinių autorius, bet ir išskirtinės rago apdirbimo technologijos kūrėjas.
Polinkį drožti medį V. Narkus, matyt, bus paveldėjęs iš savo tėvo Jono Narkaus, kuris, kaip sakė Z. Leilionienė, sūnui išdavė visas miško ir medžio paslaptis. Pauošniškis daro originalius baldus, indus, vazas, tam naudodamas ąžuolą, guobą, Karelijos beržą. Iš rago, jungdamas jį su brangiaisiais akmenimis, gintaru, kriauklėmis, medžiu, kuria papuošalus: žiedus, seges, pakabukus, apyrankes. Unikali šių dirbinių kolekcija eksponuojama ir šioje parodoje.
Sveikindama tautodailininkų ir Plungės kultūros centro direktoriaus Romo Matulio vardu, Z. Leilionienė akcentavo: „Didžiuojamės turėdami tokį puikų menininką, kuris išsiskiria savitu stiliumi, turi išskirtinį kūrybos braižą ir kelią.“ Jai antrino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininko pavaduotojas Liudas Ruginis – sakė, kad jis pats su Virginijaus tėvu Jonu tokių unikalių dirbinių neišdroždavo. „Mūsų menas buvo primityvusis. O iš tavo kūrinių sklinda meilė darbui ir medžiui, kiekvienas drožinys tiesiog prašosi paglostomas. Akivaizdu, kad genetika tau, kaip menininkui, turi didžiulę reikšmę“, – kalbėjo L. Ruginis.
Autorių sveikino Plungės rajono savivaldybės mero patarėjas Gintautas Vaitkevičius. Jis V. Narkui dėkojo ne tik už unikalią kūrybą, bet ir už visuomeniškumą, tautiškumą, plungėnų vardo garsinimą ir piliakalnio atgaivinimą.
Pasisakyti pakviestas menininkas dalijosi džiugia nuotaika: „Švenčiu puikią 55 metų sukaktį, didžiuojuosi darnia šeima, stipriais kūriniais. Tikrai esu patenkintas.“ Jis teigė visada siekęs, kad jo kūryba būtų išskirtinė, kitokia nei kitų. Tad niekada nedrožė kryžių, rūpintojėlių, vengė vaizduoti žmogų. „Mano tikslas – per savo kūrinius perduoti jums savo energiją, pavaizduoti ją. Ar pavyko, manau, nuspręsite patys“, – kalbėjo kūrėjas.
Tęsdamas mintį apie kūrinių unikalumą, V. Narkus prisiminė: „Vienas senas meistras yra sakęs, kad seniau pagal klumpes būdavo galima atskirti, kuris žmogus iš kurio kaimo. Taip ir aš – noriu kurti tokius darbus, kad vien pamatę juos žmonės galėtų pasakyti: čia to menininko iš Plungės. Mano nuomone, darbai turi autorių reprezentuoti.“
Menininkas prisipažino, kad buvo laikas, kai matydamas visus išvažiuojančius ir jis svarstė, ar nereikėtų kelti sparnų. „Bet paskui pagalvojau: o kas bus, jei visi išvažiuos, kas Lietuvoje begyvens? Tada apsiraminau ir nutariau, kad turiu likti. Dabar čia gyvenu, kuriu ir matau, kad Plungė – puiki vieta, kurioje yra ir gražių vietų, ir veiklos“, – mintimis dalijosi tautodailininkas.
Baigdamas pasisakymą autorius atidengė iki tol slėptą naujausią, tik tos dienos rytą užbaigtą kūrinį – originalią žvakidę. Uždegęs žvakę, V. Narkus visus pakvietė paklausyti jo sukurtos ir sūnelių Vygirdo ir Girvydo atliekamos žemaitiškos „Plungėnų lopšinės“.
