Žinia apie Lopaičių kaime rugpjūčio 20 dieną rastą negyvą jaunuolį rezonansu apskriejo Lietuvą. Rietavo vardas viešojoje erdvėje šį kartą nuskambėjo narkotikų ir mirties fone. Trečiadienį Savivaldybėje vyko pasitarimas. Meras Antanas Černeckis, seniūnijų vadovai ir kiti administracijos darbuotojai, dalyvaujant policijos komisariato viršininkui Mariui Vaičikauskui ir urėdui Vaidotui Šliogeriui, kalbėjo apie renginių leidimų išdavimo tvarką.
Sugriežtins leidimų išdavimo tvarką
Įvykus nelaimei, visada prasideda „raganų medžioklė“ – ieškoma kaltų, kurie galėjo, bet neužkirto kelio incidentui.
M. Vaičikauskas neslėpė, kad šį kartą prie kryžiaus kalamas Rietavo policijos komisariatas. „Apie muzikos festivalį, vykstantį Lopaičiuose, pareigūnai sužinojo naršydami internete ir tik tada, kai jis jau buvo įsibėgėjęs. Poilsiavietė rezervuota liepos 21 dieną, o mes kažkodėl net neinformuoti! Du šimtai jaunuolių, visiškai neaiškūs nei renginio idėja, nei jo pobūdis. Tokių abejotinų festivalių organizatoriai, gal tikėdamiesi liberalesnės leidimų išdavimo tvarkos, o gal ir dėl to, kad čia mažiau policijos pareigūnų, renkasi mūsų savivaldybę, bet ar mums jų reikia?“ – klausė viršininkas, kurio iniciatyva ir buvo sušauktas pasitarimas.
Renginio organizatoriai neturėjo jokių reikalingų leidimų. Vienintelis dalykas, ką jie padarė oficialiai, – iš Rietavo miškų urėdijos išsinuomojo teritoriją prie Ruškio ežero.
Urėdas V. Šliogeris sakė, kad poilsiavietė rugpjūčio 19–21 dienomis buvo išnuomota privačiam asmeniui – T. M. Apie tai, kad čia vyks ne privatus, o masinis renginys, urėdijos vadovas prisipažino nieko nežinojęs. „Jaučiuosi apgautas, tik iš žurnalistų išgirdau apie ten įvykusią nelaimę, rastus narkotikus. Nežinau, ar išnuomodamas poilsiavietę turiu prašyti kokių nors leidimų. Reikia bendros koncepcijos, kad visi žinotume, kam galima išnuomoti poilsiavietes, o kas – nepageidaujami. Reikia tvarkos, numatančios, kokių leidimų prašyti ir ką privalu informuoti. Man nesunku paskambinti į policiją“, – kalbėjo jis.
Pasitarime daug diskutuota ir apie festivalį „Ont GRIND’u“, kuris kiekvieną vasarą vyksta Labardžių kaimo parkelyje. Šio renginio turiniu abejojama, tačiau organizatoriams sunkumų gauti leidimą nekyla. Žinia, kad rugpjūčio pradžioje alternatyviosios muzikos gerbėjai ir vėl buvo susirinkę Labardžiuose, merui A. Černeckiui buvo kiek netikėta. „Buvome kalbėję su labardiškiais. Tikėjomės, kad bendruomenė nebesutiks jų priimti“, – stebėjosi Savivaldybės vadovas.
Situaciją nušvietė seniūnas Romanas Jurčius. Festivalio organizatoriams leidimas tikrai buvo išduotas – jį pasirašė Labardžių bendruomenės pirmininkė, kaimo seniūnaitis, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas, o galiausiai parašą padėjo ir seniūnija. Apie renginio organizavimą buvo informuota ir policija.
„Apie festivalį Labardžiuose žinojome, pareigūnai buvo ten nuvažiavę. Tačiau, pripažįstu, labiau juo nepasidomėjome. Turite apsispręsti, ar reikia Labardžiuose šio susibūrimo? Mes ne prieš renginius, bet norime žinoti apie visus renginius, kur ir kokie jie vyks, kad galėtume sutelkti policijos pajėgas iš anksto pasiruošti darbui“, – dėstė savo poziciją Rietavo policijos komisariato viršininkas M. Vaičikauskas.
Nemažai strėlyčių nuskriejo Labardžių kaimo bendruomenės pusėn – stebėtasi, kodėl labardiškiai, nors ir buvo prašyti to nedaryti, įsileido festivalį.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė, bendruomenė, išnuomojusi parką, gauna pinigų ir juos vėliau panaudoja kaimo renginiams organizuoti. „Tokiu atveju labardiškiai turi prisiimti atsakomybę už pasekmes“, – tvirtino skyriaus vadovė. Ji taip pat neslėpė nuomonės, kad atsakomybės už įvykius Lopaičiuose reikėtų pareikalauti iš poilsiavietės nuomininko, kuris nepasirūpino reikalingais leidimais, neinformavo, kad ten vyks masinis renginys.
Savivaldybės vadovas žadėjo dar kartą pakalbėti su Labardžių kaimo bendruomenės pirmininke Ona Jociene. „Negalime būti cerberiai, uždraudžiantys visus renginius, tik reikia prieš išduodant leidimą pareikalauti išsamaus aprašymo, kas tai per susibūrimas, nurodymo, kas jame užtikrins saugumą. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius turi peržiūrėti renginių organizavimo tvarką, jei reikės, ją pataisyti ir papildyti. Seniūnams būtina susitikti su seniūnaičiais, pabendrauti su bendruomenių pirmininkais. Reikia budrumo tais reikalais – pasaulis genda greitai“, – pabrėžė A. Černeckis.
„Policija visų karvių ir avių nesuganys“
Antras klausimas, kurį norėjo su savivaldybininkais aptarti policijos vadovas, – labai kasdienis.
M. Vaičikauskas domėjosi, kodėl į policiją nukreipiami žmonės, besiskundžiantys dėl iš aptvarų išėjusių ūkininkų gyvulių. „Jei žmogui kaimyno gyvuliai padarė žalą, reikia sudaryti komisiją ir spręsti šį klausimą. Mes neatsisakome dalyvauti komisijoje, bet policija visų karvių ir avių nesuganys“, – paaiškino viršininkas.
Paaiškėjo, kad šnekama apie seniūnui, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir Rietavo valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai žinomą situaciją. Giliogiriškio skundai dėl kaimyno ūkininko jau pasiekė ir Nacionalinę žemės ūkio tarnybą, ir Seimo narį.
Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alvydas Montvydas kalbėjo, kad jie atliko ūkyje patikrinimą, bet nenustatė skunde minėtų pažeidimų: „Avys gal ir išeina iš aptvaro, bet ganykla aptverta. Gyvuliai girdomi, šeriami. Mes iš savo pusės jokių priekaištų dėl jų priežiūros neturime.“
Seniūnas R. Jurčius sakė, kad ūkininkas jam gerai žinomas, yra du kartus baustas už netinkamą mėšlo tvarkymą, bet išvadų nedaro.
„Aš ne už tai, kad žmogų baustume, bet jeigu nesikalba, nesitvarko, kvieskite aplinkos apsaugos agentūrą ir vėl bauskite“, – reziumavo meras A. Černeckis.
