Keturiems vietos politikams nubalsavus „prieš“, trims susilaikius, Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas, kuriam įsigaliojus projekcinė šilumos kaina Rietavo gyventojams didėja 9,6 proc., karšto vandens – 5,4 proc.
Komunalinio ūkio vadovaujančių darbuotojų atlyginimai – (ne)įspūdingi
Uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio direktorius Alvydas Rojus lapkričio 26 dieną posėdžiavusiems Savivaldybės tarybos nariams detaliai nupasakojo priežastis, verčiančias branginti teikiamas paslaugas.
Prieš pritardami tokiems prašymams, politikai įprastai užduoda ne vieną klausimą, detaliai apsvarsto situaciją.
Tarybos narys Algimantas Mickus prisiminė, kad pavasarį, balandžio mėnesį, Komunalinis ūkis apyvartinėms lėšoms paėmė 250 tūkst. eurų paskolą.
„Prašydamas tarybos pritarimo paskolai imti, įmonės direktorius nė žodžiu neužsiminė apie algų kėlimą vadovaujantiems darbuotojams. Didėjo jos 2019 metais itin ženkliai. Atlyginimai įspūdingi: per metus vadovo darbo užmokestis kilo 38 proc., ženkliai augo vyr. inžinieriaus, vyr. finansininkės darbo užmokesčiai.
Dar 10 proc. už pasiektus įmonės veiklos rezultatus direktoriaus alga padidinta valdybos sprendimu. Paaiškinkite man, kokie rodikliai buvo pasiekti, jeigu šiandien prašote kelti šilumos ir karšto vandens kainas?“ – norėjo sužinoti „socdemas“.
A. Rojus nesutiko su A. Mickaus nuomone: „Jeigu jums atrodo, kad mes „kosmosus“ gauname, galite pasidomėti ir pamatysite, kad kitų panašių įmonių vadovaujantiems darbuotojams mokami didesni atlyginimai.“
Komunalinio ūkio vadovas paaiškino, kad, skaičiuojant atlyginimus įmonių vadovams, pasiekimai vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: europinių projektų vykdymas, sąnaudų mažinimas, darbuotojų mokymas.
„Nenorėčiau sutikti su tuo, kad algos keliamos tik administracijai. Pagal patvirtintas darbo užmokesčio apskaičiavimo taisykles darbuotojams 2018 metais alga padidėjo 100 eurų.
Vidutinis mėnesinis vadovaujančių darbuotojų atlygis (neatskaičius mokesčių) mūsų įmonėje – 2 178 eurai, padalinių vadovų – 1 362 eurai, specialistų – 1 084 eurai, darbininkų – 1 007 eurai. Su tokiomis algomis mes sunkiai išlaikome savo žmones, nes kitose įmonėse atlyginimai ženkliai didesni. Mano darbo užmokestis, lyginant su panašių įmonių vadovų, mažesnis, nors turime dvi veiklas – šilumos ir vandens ūkį, dirbame didesniu krūviu, privalome turėti daugiau žinių.
Savivaldybė yra Komunalinio ūkio steigėja, jos valia sumažinti man atlyginimą“, – kalbėjo vyriausiasis komunalininkas.
Merui Antanui Černeckiui Rietavo komunalinio ūkio vadovaujančių darbuotojų atlyginimai taip pat neatrodė įspūdingi. „Palyginti su tas pačias paslaugas teikiančiomis įmonėmis – jie mažiausi“, – teigė A. Černeckis.
Ne specialistams pritrūko aiškumo
Rietavo komunalinio ūkio parengtas sprendimo projektas ir aiškinamasis raštas buvo išmarginti formulėmis, kurios suprantamos tik specialistams. Tad nieko keisto, kad tarybos narė Vilija Razmienė pasigedo aiškumo: „Aiškinamajame rašte, pridedamame prie sprendimo projekto, turėtų būti aiškiai parašyta, kiek konkrečiai kils kaina ir dėl kokių priežasčių. Nesame specialistai, o turime priimti sprendimą, net nesuprasdami, kiek konkrečiai didės kainos.“
Konservatorės įsitikinimu, Rietavo komunalininkai nesugeba dirbti esamomis sąlygomis. „Žiemos šiltėja ir šiltės, žmonės taupo ir taupys, o buvusios kolegijos pastatai jau ne pirmi metai uždaryti. Negebate taikytis prie esamų sąlygų“, – dėstė V. Razmienė.
Alfredas Mockus stebėjosi: „Šiemet kuro kaina sumažėjo, o vėl prašote kelti kainas!“
Į jo pastabą, kad įmonės daromos investicijos neatsiperka, A. Rojus atsakė, kad visos investicijos buvo privalomos norint išlaikyti centralizuotą šildymą.
Meras A. Černeckis kolegoms priminė: „Žinome, kokį ūkį – su kokios būklės trasomis, katilinėmis, mazgais – paveldėjome. Viską nuo nulio perdirbome naujai. Mums buvo prognozuota, kad gyvensime pusę metų. Išgyvenome dvidešimt ir dar nebankrutavome. Situacija kiek sunkesnė, bet ateis laikas, „pasileis“ baseinas, kolegijos pastatai.“
Juozas Barsteiga priminė kolegos Viktoro Krajino mintį, išsakytą per Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdį dėl saulės energijos panaudojimo. „Ar tai nebūtų pigesnė energija?“ – klausė politikas.
„Būtų, jeigu jau turėtume. Tokioms investicijoms reikalingi pinigai, o mes skolinimosi galimybių nebeturime“, – paaiškino situaciją A. Rojus.
Sutaupyti būtų galima, bet…
Pasak vyriausiojo komunalininko, sumažinti sąnaudas ir atpiginti šilumą būtų įmanoma atsisakius karšto vandens tiekimo paslaugos vasarą ir atleidus iš darbo katilinės darbuotojus šildymo sezonui pasibaigus.
„Jei vasarą nustotume tiekti karštą vandenį, gyventojai butuose turėtų įsirengti boilerius, o mes, paslaugos teikėjai, – kompensuoti jų įrengimo išlaidas. Pačių katilinės darbuotojų atsisakymas vasarą gal ir leistų sutaupyti, bet kaip juos prisišauktume rudenį? Niekas nenorės dirbti sezoninio darbo, tuo labiau kad tam darbui reikalinga atitinkama kvalifikacija – bet kokio žmogaus neįdarbinsi“, – kalbėjo A. Rojus.
Ragino būti realistais
Tarybos narys Albinas Maslauskas ragino kolegas: „Žmonės jau dabar svarsto ant daugiabučių statyti saulės baterijas. Praeis keleri metai, dar labiau sumažės vartojimas, tad gerų metų komunalininkams nebebus. Nebepadėtų nė šaltos žiemos. Būkime realistai, tvirtinkime sprendimą tokį, koks jis mums yra pateiktas. Kitokių galimybių neturime.“
Kitos išeities neįžvelgė
Meras A. Černeckis pripažino, kad klausimas dėl kainų kėlimo buvo net du kartus apsvarstytas Savivaldybės administracijoje.
„Situacija yra tokia, kokia yra. Saulės baterijų klausimas dabar – ant bangos. Matyt, jų įrengimas bus remiamas. Kazlų Rūdoje ta kryptimi dirbama. Yra žmonių, norinčių dirbti ir Rietave. Saulės energiją reikia protingai išnaudoti, nesužlugdant Komunalinio ūkio.
Šiandien yra taip, kaip yra – įmonė negali teikti kitokių skaičių, tada jie būtų aferistai. Nėra smagu tvirtinti didesnę bazinę kainą, bet turime tai padaryti. Kitos išeities nėra“, – diskusiją vainikavo A. Černeckio pasisakymas.
Kaip jau minėjome, Rietavo komunalinio ūkio prašymas perskaičiuoti kainas į didžiąją pusę sulaukė pritarimo. Balsų užteko, nors keturi vietos politikai balsavo „prieš“, o trys susilaikė.
