Dar visai neseniai uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklų laikinoji direktorė Margarita Charitonova guodė: nors šilumos kaina plungiškiams ir kils, bet ne tokiais mastais kaip kituose rajonuose, ir tvirtino, kad šildymo sezonui pasirengta. O štai praėjusią savaitę sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras negailėjo kritikos kirčių ir konstatavo: „Šildymo sezonui nepasiruošta!“
Ar reiks elektrinių šildytuvų?
Tarybos nariams M. Charitonova kalbėjo, jog jungiamoji šilumos trasa tarp Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvių katilinių turėtų pradėti veikti lapkričio viduryje. „Jungiamosios trasos projekto įgyvendinimas sukėlė daug iššūkių. Perėmus vadovavimą nebuvo techninio projekto, ekspertizės, projektas buvo nulinėje stadijoje“, – dėstė laikinoji direktorė. Dar priminė apie netikėtai išlindusią, bet būtiną investiciją – dviejų dujinių 5 megavatų katilų pirkimą. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog UAB „Plungės bioenergija“ iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos negauna pažymos, kad bendrovės turimi biokuro katilai – tinkami naudoti. O kol tokios pažymos nėra, Plungės šilumos tinklai iš šio nepriklausomo šilumos gamintojo negali pirkti šilumos, tad plungiškius ja teks aprūpinti patiems.
Išklausius informaciją tarybos nariui Algirdui Pečiuliui kilo klausimas, ar yra sugalvotas koks nors alternatyvus planas, kaip gyventojus pasieks šiluma, jei dabar V. Mačernio gatvės katilinėje šilumos gamybai naudojamas vienintelis katilas „užsilenktų“, o nauji dar nebus pastatyti. „Ar patys gyventojai turės gelbėtis? Ar jiems jau pradėti ieškoti šildytuvų?“ – klausė politikas. M. Charitonova ramino, jog jei jungiamoji trasa pradės veikti jau lapkričio viduryje – Plungė nesušals. Tiesa, laikinoji vadovė akcentavo, kad kai tik „Plungės bioenergija“ susitvarkys su pažymomis, šiluma iš jos bus perkama, žinoma, tik jei pasiūlys mažesnę kainą.
Meras Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, jog pagal rangos sutartį jungiamoji trasa turi būti paklota iki šildymo sezono pradžios, tad akivaizdu, jog į terminą rangovai netilps. M. Charitonovos teigimu, tokiu atveju visus patirtus nuostolius rangovai dengs iš savo sąskaitos.
Kaltų ieškojimas
„Kadangi jungiamoji trasa geriausiu atveju bus paklota lapkričio viduryje arba pabaigoje, dujinių katilų pagamintą šilumą turėsime galbūt kitų metų sausį. Vadinasi, šį šildymo sezoną Plungės šilumos tinklai pradeda su vienu dujiniu katilu ir be jokio rezervo. Kaip jūs vertinate savo kaip direktorės darbą, kai šitą sezoną įmonė pradeda be rezervinių pajėgumų, ir ar nereikia plungiškiams pradėti pirkti elektrinių šildytuvų, nes Šilumos tinklai nesugeba tvarkingai pasiruošti šildymo sezonui?“ – žėrė priekaištus meras.
Laikinoji direktorė atsakė mananti, jog padarė daugiau nei prieš ją buvę vadovai. „O ką galvojo ankstesnieji vadovai ir kodėl nė vienas iš jų nesiėmė jokių veiksmų, kad garantuotų Plungės šilumos tinklų nepriklausomumą ir gebėjimą bet kurioje situacijoje užtikrinti šilumos tiekimą? Visų pirma mes esame įmonė, kuri turi garantuoti šilumos tiekimą“, – atkirto M. Charitonova.
Ginti laikinosios Plungės šilumos tinklų direktorės stojo tarybos narys Liudas Skierus. Pasak jo, šiuo metu kaip tik viskas daroma plungiškių naudai ir nebeginamas „Plungės bioenergijos“ monopolis. „Dabar, kai renkame nepriklausomus valdybos narius, paskutiniame etape buvo smagu matyti, kad atėjo profesionalūs, išmanantys tą darbą kandidatai. Ir ne vienas jų pasakė, jog „Plungės bioenergija“ negali vadintis nepriklausomu šilumos gamintoju, kadangi ji naudojosi Plungės šilumos tinklų infrastruktūra ir patalpomis, nes kažkada buvo įžūliai pasielgta: atiduota dalis žemės, dalis patalpų. Šiandien mes turime nuspręsti bendruomenės naudai. Siūlyčiau padėti, o ne kaišioti pagalius į ratus“, – kalbėjo politikas.
Reikės veržtis diržus
„Mes dar niekada neturėjome tokio prasto pasiruošimo šildymo sezonui. Niekuomet nėra buvę taip, kad Plungės šilumos tinklai jam nebūtų pasirengę ir neturėtų visiškai jokio rezervinio šilumos tiekimo. Džiaugiuosi laikinosios direktorės optimizmu ir galbūt reikėtų palinkėti, kad nebūtų šalta, – atsakė meras. – Šiandien situaciją turime tokią: esame nepasiruošę šildymo sezonui, turime didesnę kainą ir, remiantis informacijos šaltiniais, ji bus didesnė ne 5–6, o 9,9 arba 10 procentų. Noriu palinkėti, kad šis šildymo sezonas būtų gana ramus, nes įtampos bus daug. Visiškai nesinori galvoti apie tokį scenarijų, kokį prieš kelerius metus turėjo Telšiai. Manau, kad darbas padarytas prastai. Palinkėjimas visiems plungiškiams: teks susiveržti diržus, nes šilumos kaina, nepaisant vienokių ar kitokių investicijų, didės maždaug dešimtadaliu.“
Beje, antradienį Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo 2021–2022 m. šildymo sezonas pradėtas spalio 7 dieną. O Plungės šilumos tinklai skelbia, kad spalio mėnesį 1 kWh šilumos kaina bus 6,73 ct. Pabrangimas – 4,5 proc.
